Kvetkai

Kvetkai – kaimas Biržų rajono savivaldybėje, 9 km į šiaurės rytus nuo Papilio, 3 km nuo Lietuvos sienos su Latvija, Nemunėlio kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Stovi architektūros paminklas – medinė Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia su varpine, yra Kvetkų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41009).

Kvetkai
[[Vaizdas:Kvetkai, namas.JPG|{{#if:280px|270px]] Senasis Kvetkų mokyklos pastatas[1] pagrindinėje gatvėje
Kvetkai
56.147°š. pl. 25.140°r. ilg. / 56.147; 25.140 (Kvetkai)
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija	Papilio seniūnija
Gyventojų (2021)	165
Vikiteka	Kvetkai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [2] Vardininkas: Kvetkaĩ Kilmininkas: Kvetkų̃ Naudininkas: Kvetkáms Galininkas: Kvetkùs Įnagininkas: Kvetkaĩs Vietininkas: Kvetkuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Квѣтки,[3][4] lenk. Kwietki[5]

Istorija

Gatvė su apleistais namais

Kvetkai pirmą kartą paminėti 1667 m. 1762 m. dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose įkurdino atgailos kanauninkus ir pastatydino jiems vienuolyną, kurį Rusijos valdžia 1832 m. jį uždarė. 1769 m. įsteigta katalikų parapija. 1772 m. Pranas Kamarauskas pastatė medinę Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ji perstatyta ir padidinta 1875 m., 1880 m. pastatyta bažnyčios varpinė. 1775 m. Kvetkai vadinami miesteliu.

1860 m. Kvetkų savininkas Feliksas Grincevičius, maršalkos paskirtas mokyklų kuratoriumi, paskyrė žemės sklypą ir miško medžiagos mokyklai statyti. Jo norus parėmė ir kiti dvarininkai, Petras Kamarauskas skyrė plytų, tačiau Rusijos valdžia mokyklą pavertė įsteigto Kvetkų valsčiaus namais. 1865 m. miestelyje įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1947–1999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Kvetkų pagrindinė mokykla.

Spaudos draudimo metais rusas mokytojas Blagoveščenskij važinėjo po parapijos kaimus ir atiminėjo iš lietuvių maldaknyges, jas degino ir įsakė mokiniams taip daryti; jeigu kuris atsisakydavo, išvarydavo iš mokyklos. Vyskupas Motiejus Valančius dėl to skundėsi rusų įstaigose. Draudžiamą spaudą platino Jonas Mulokas, padedamas brolio sūnaus Petro Muloko ir kitų jaunesniųjų. Darbas nebuvęs labai pavojingas, nes vietos uriadninkas Strikas buvo palankus knygnešiams ir dažnai, ištikus pavojui, perspėdavo.

Nepriklausomybės ąžuolas

1905 m. ūkininkai nušalino rusišką valsčiaus administraciją ir išsirinko lietuvišką. 1905 m. lapkričio 6 d. septintos apylinkės žemiečių viršininkas užantspaudavo kasą ir bylas bei nutraukė savo darbą. Valsčiaus viršaičiu išrinktas Švabas iš Metlonių kaimo, seniūnu – Stasys Šimonis iš Rimšių, teisėju – Petras Kujalis iš Skrebiškių. Pradžios mokykla buvo uždaryta, rusas mokytojas nušalintas ir išvažiavo. Tačiau rusai ginkluotomis pajėgomis atstatė savo administraciją.

1907 m. Kvetkuose surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, kūrėsi lietuviškos organizacijos. Nepriklausomybės metais buvo pradžios mokykla, jos pastatas skaldytų akmenų, kooperatyvas, vaistinė, pieninė, kelios krautuvės.^[6]

1941 m. liepos mėn. nužudyta apie 30 žmonių, yra nacių aukų kapinės.

1863–1914 m. ir 1919 m. Kvetkų valsčiaus centras. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. įkurta biblioteka.^[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1863–1915 m.	Kvetkų valsčiaus centras	Zarasų apskritis
1919 m.		Pasvalio apskritis
1920–1950 m.	Panemunio valsčius	Rokiškio apskritis
1950–1962 m.	Kvetkų apylinkės centras	Pandėlio rajonas
1962 m.		Rokiškio rajonas
1962–1963 m.		Biržų rajonas
1963–1995 m.	Papilio apylinkė
1995–	Papilio seniūnija	Biržų rajono savivaldybė

Gyventojai

1775 m. smulkūs bajorai sudarė 17% visų parapijos gyventojų. 1923 m. buvo 56 kiemai.

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[4]	1866 m.	1895 m.*[3]	1897 m.sur.	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]
29	49	380	288	305	145	194
1979 m.sur.[11]	1985 m.[12]	1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2011 m.sur.[15]	2021 m.sur.[16]	-
282	309	376	366	244	165	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kvetkuose gyveno:

• Petras Kalpokas, dailininkas tapytojas

Šaltiniai

1. Kultūros vertybių registras
2. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
3. Квѣтки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14А (28) : Карданахи — Керо. С.-Петербургъ, 1895., 882 psl. (rus.)
4. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 558 psl.
5. Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 32 psl. (lenk.)Kwietki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 207 psl. (lenk.)
6. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, II t. Vilnius, 1999, 192 p.
7. Kvetkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 379 psl.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Kvetkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 272 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Kvetkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 460
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Kvetkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 192 psl.