Kiduliai
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kiduliai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante priešais Jurbarką. Seniūnaitijos centras. Veikia Kidulių pagrindinė mokykla, paštas (LT-71081). Kidulių praeitį šiandien mena šimtametis parkas ir XIX a. statytas Kidulių dvaro ansamblis – vietinės reikšmės architektūros paminklas; šiame dvare iki 1807 metų, kol buvo pasirašyta Tilžės taika, gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III. Dvaro pastatas 2013 metais renovuotas. Jis naudojamas kultūrinei ir turizmo veiklai. Jame yra įsikūrusi miestelio biblioteka, šalia dvaro išliko ūkiniai pastatai. XIX a. pirmos pusės – XX a. pradžios dvaro sodyboje išliko gyvenamųjų (rūmai, daržininko, račiaus namai, du kumetynai), gamybinių (alaus darykla, sūrinė, kalvė, plytų stiliaus grūdų sandėlis), ūkinių (kluonas javams, tvartai) pastatų. Prie Nemuno įkurta stovyklavietė „Prisiminimų parkas“.
Kiduliai | ||
---|---|---|
55.064°š. pl. 22.780°r. ilg. | ||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kidulių seniūnija | |
Gyventojų | 275 | |
Vikiteka | Kiduliai | |
Istoriniai pavadinimai | vok. Kydullen |
Kiduliai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Kidulỹs.[2] Tokio asmenvardžio buvimą rodo išlikusi pavardė Kidulaitis.
Kiduliai įsikūrę kairiajame Nemuno krante, 24 km nuo Šakių. Konurbaciją sudaro susijungę keli kaimai: Kiduliai, Kukarskė, Judriai, Šiaudinė ir Kaimelis. Šios vietovės, besitęsiančios panemune 3 km, yra pačiame Nemuno slėnio pakilime. Iš įdomesnių objektų minėtini senieji dvaro rūmai, raudonplytis senojo sandėlio – „špykerės“ – mūras, 1860 metais pastatyta medinė Kaimelio bažnyčia ir joje esantis M. K. Čiurlionio tapytas paveikslas, Kaimelio parapijos „Pavasarininkų paminklas“ (1938 m.).
Iš miestelio veda keliai į Jurbarką, Šakius, Gelgaudiškį, Sudargą, Slavikus:
Jurbarko tiltas ties Kiduliais jungia Suvalkiją su Žemaitija ir Baltijos pajūriu. Yra smėlio telkinys.
Į vakarus nuo kaimo yra Kukarskės piliakalnis. Kidulių karališkasis kaimas pirmą kartą minimas 1559 m. XVI a. jis atiteko privačiam dvarui, XVIII a. pabaigoje tapo Prūsijos karalystės valdžios nuosavybe. 1636 m. minima koplyčia, 1688 m. – bažnyčia. 1783 m. buvo 5 kiemai. Nuo XIX a. pr. iki 1950 m. Kiduliai buvo valsčiaus, 1963–1968 m. – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Nuo XIX a. pradžios Kiduliais vadinamas tik senasis dvaras, naujasis palivarkas ir kaimas vadinamas Kaimeliu. 1837 m. Rusijos imperijos valdžia Kidulius padovanojo generolui leitenantui Ivanui fon Ofenbergui už nuopelnus 1812 m. Prancūzijos–Rusijos kare. Spaudos draudimo metais per Kidulių valsčių knygnešiai nešdavo spaudą iš Prūsijos. XIX a. Kiduliai – kaimas ir palivarkas, valsčiaus centras Naumiesčio apskrityje.[3]
XX a. pradžioje veikė alaus darykla. 1906 m. Kidulių valstiečiai užėmė valsčiaus valdybos pastatą, sunaikino caro portretus, sudegino mobilizacijos dokumentus, paėmė paskolų ir santaupų knygas, pareikalavo raštus tvarkyti lietuvių kalba.
1932 m. įsteigta pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1945–1954 m. septynmetė, 1954–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Kidulių pagrindinė mokykla.
Po II pasaulinio karo Kidulių apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1978 m. pastatytas Jurbarką ir Kidulius jungiantis Jurbarko tiltas per Nemuną.
1998 m. patvirtintas Kidulių herbas.[4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1915 m. | Kidulių valsčiaus centras | Naumiesčio apskritis |
1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
1950–1995 m. | Kidulių apylinkė (1950–1954 ir 1963–1968 m. jos centras) |
Šakių rajonas |
1995– | Kidulių seniūnija | Šakių rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1883 m. ir 2021 m. | ||||||
1883 m. | 1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] |
---|---|---|---|---|---|---|
144 (dvare) |
179 | 212 | 326 | 383 | 323 | 350 |
1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2005 m. | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - |
324 | 370 | 406 | 440 | 354 | 275 | - |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.