Kauno apskritis (1795–1915)

Kauno apskritis (rus. Ковенскій уѣздъ) – Rusijos imperijos laikų administracinis-teritorinis vienetas, Kauno gubernijos (prieš tai – Lietuvos gubernijos) dalis. Administracinis centras – Kaunas.^[1]

Kitos reikšmės – Kauno apskritis (reikšmės).

Kauno apskritis Ковенскій уѣздъ
←   ← 1795 – 1915 →   →   →
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras	Kaunas
Valsčiai	16 (1905 m.)
Oficialios kalbos	rusų
1795-1842	Lietuvos gubernija
1842-1915	Kauno gubernija
Gyventojų	227 431 (1897 m.)
Plotas	3 800 km² (1897)

Istorija

Kauno apskritis sudaryta 1795 m. ATR teritoriją užėmus Rusijai. Į šią apkritį buvo įjungti LDK Kauno pavieto likučiai (į šiaurę nuo Nemuno buvęs Kauno miestas ir jo apylinkės) ir LDK Žemaičių seniūnijos (Raseinių reparticijos) pietrytinė dalis.

1915 m. I pasaulinio karo metu kraštą okupavusi Vokietijos imperija Kauno apskritį suskaldė į Kauno, Kėdainių ir Raseinių apskritis. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šios trys apskritys tapo Lietuvos Respublikos administraciniais vienetais.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
~1890				22 miesteliai: Apytalaukis, Ariogala, Babtai, Betygala, Čekiškė, Dotnuva, Grinkiškis, Jonava, Josvainiai, Karmėlava, Kėdainiai, Krakės, Labūnava, Raudondvaris, Rumšiškės, Seredžius, Skaruliai, Surviliškis, Vandžiogala, Veliuona, Vilkija, Žeimiai
1897	3800	227 431		1 miestas: Kaunas miesteliai: Ariogala, Dotnuva, Jonava, Kėdainiai, Krakės, Seredžius, Surviliškis, Vilkija
1914	4029	301 800

Administracinis suskirstymas

Apskritis apėmė šiaurinę dabartinio Kauno rajono dalį, didžiąją dalį Jonavos, Kėdainių, Jurbarko rajonų, Kaišiadorių, Raseinių, Radviliškio rajonų pakraščius. 1913 m. apskrityje buvo 16 valsčių:^[2]

• Aleksandravo valsčius (centras – Užusaliai, tuometinė Aleksandrovskaja Sloboda)
• Betygalos valsčius (Betygala)
• Babtų valsčius (Babtai)
• Veliuonos valsčius (Veliuona)
• Vilkijos valsčius (Vilkija)
• Žeimių valsčius (Žeimiai)
• Kėdainių valsčius (Kėdainiai)
• Krasnoselskajos (Raudondvario) valsčius (Šiaudinė)
• Krakių valsčius (Krakės)
• Raudonės valsčius (Raudonė)
• Rumšiškių valsčius (Rumšiškės)
• Seredžiaus valsčius (Seredžius)
• Surviliškio valsčius (Surviliškis)
• Ariogalos valsčius (Ariogala)
• Jonavos valsčius (Jonava)
• Josvainių valsčius (Josvainiai)

Gyventojai

1897 m. surašymo duomenimis apskrityje gyveno 227,4 tūkst. gyventojų, iš kurių 41,4 % laikė save lietuviais, 23,2 % – lenkais, 19,8 % – žydais, 11,6 % – rusais, 2,3 % – vokiečiais.^[3]

Šaltiniai

1. Powiat kowieński. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 529 psl. (lenk.)
2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 136 (PDF 36 psl.)
3. Первая всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. – Распределение населения по родному языку и уездам 50 губерний Европейской России. Demoscope.ru (tikrinta 2023-03-14).