Krakių valsčius

55.41°š. pl. 23.72°r. ilg. / 55.41; 23.72

Krakių valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Krakės
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Kauno apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kėdainių apskritis (1944–1950)

Krakių valsčius (rus. Крокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Krakės.

Istorija

Krakių valsčius žinomas nuo XIII a., pavietas (arba apskritis) minimas nuo XV a. pradžios. Krakių valsčius 1421 m. dovanotas Žemaičių vyskupui (suvalstybintas 1842 m.). Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5711	662 kiemai [2]	8 seniūnijos	83
1923 m.[3]	255	8479	1634
1932 m.	225	11000		12 seniūnijų [4]
1949-01-01 (išsamiau)	257			12 apylinkių [5]

Vadovai

• Mikalojus Katkus, tarybos pirmininkas nuo 1921 m.
• Ričardas Kuprys, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Ažytėnai	Ažytėnų seniūnija	Ažytėnų apylinkė
Digraičiai	Digraičių seniūnija	Digraičių apylinkė
Dovydiškiai	Dovydiškių seniūnija	Dovydiškių apylinkė
Jaugiliai	Jaugilių seniūnija	Jaugilių apylinkė
Krakės	Krakių seniūnija	Krakių apylinkė
Mantviliškis	Montviliškio seniūnija	Mantviliškio apylinkė
Medininkai	Madininkų seniūnija	Medininkų apylinkė
Meironiškiai	Meironiškių seniūnija	Meironiškių apylinkė
Pajieslys	Pajeslio seniūnija	Pajieslio apylinkė
Pašušvys	Pašušvio seniūnija	Pašušvio apylinkė
Sutkūnai	Sutkūnų seniūnija	Sutkūnų apylinkė
Šilainėliai	Šilainių seniūnija	Šilainėlių apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	12 apylinkių

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1823	Švelniai	Aleksandras Kazimieras Beresnevičius, vyskupas	1902
1928	Slabada	Jonas Kapačiauskas, statybų technologas	1981
1932	Slabada	Ksavera Vaištarienė, chemikė	2020
1937	Paskerdūmys	Vincentas Kuprys, dainininkas (bosas)	2022

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 586 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 592–593 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 48