Remove ads
Jonas Pyragius (1901 m. gruodžio 29 d. (dokumentuose nurodoma 1902 m. sausio 1 d. data) Baluškiuose, Daujėnų valsčius – 1975 m. spalio 20 d. Adelaidėje, Australija) – Lietuvos karinis ir sporto veikėjas, aviacijos majoras, sklandytojas, voldemarininkas, nepriklausomos Lietuvos valdžios perversmų dalyvis.[1]
| Jonas Pyragius | |
|---|---|
| Gimė | 1901 m. gruodžio 29 d. Baluškiai, Daujėnų valsčius |
| Mirė | 1975 m. spalio 20 d. (73 metai) Adelaidė, Australija |
| Sutuoktinis (-ė) | Amelija Cigleraitė |
| Vaikai | Ona Dalia Gordon |
| Veikla | karinis ir sporto veikėjas, sklandytojas |
Gimė gausioje ūkininkų šeimoje. Iki 1918 m. baigė Panevėžio „Saulės“ gimnazijos penkias klases. Nuo 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1920 m. spalio 17 d. baigė Kauno karo mokyklą, suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis. 1922 m. spalio 13 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. birželio mėn. - karo aviacijos kursus. 1926 m. rugsėjo 16 d. priimtas laisvuoju klausytoju į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių.
1926 m. rugsėjo 24 d. baigė aukštojo pilotažo kursus. 1926 m. gruodžio 17 d. dalyvavo valstybės perversme. Nuo 1927 m. birželio mėn. priklausė Augustino Voldemaro įkurtai organizacijai „Geležinis vilkas". 1927 m. liepos 15 d. suteiktas karo lakūno vardas. 1932 m. - aviacijos majoras ir 5-tosios naikintuvų eskadrilės vadas. Už dalyvavimą 1934 m. birželio 6-7 d. puče suimtas, pažemintas į eilinius, paleistas iš kariuomenės ir ištremtas į Nidą.1938 m. birželio 25 d. majoro laipsnis grąžintas, tačiau į karo tanybą negrįžo.
Išėjęs iš kariuomenės dirbo ekspedicijos bendrovėje „Skuba“, kurios faktiniu vadovas buvo voldemarininkas Algirdas Sliesoraitis. 1935 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos aeroklubo surengtame „Oro traukinyje" - parodomąjame skrydyje per Baltijos šalių sostines.[2]
Remove ads
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Jonas Pyragius prisiminimuose rašo, „Pirmųjų skaičiuje areštuojami bet kada pasisakę prieš žydus“. Apžvelgdamas priežastis, kodėl bėgimas į Vokietiją nebuvo plačiau svarstomas, užbaigė, „5. Visiškas dvasinis žmogaus sužlugdymas. Užėjo galybė, stovinti aukščiau bet kokių įstatymų, už žmogiškos atsakomybės ir moralės ribų, galybė, kurios nevalia kritikuoti ir kurios nėra kam apskųsti, prieš kurią negelbsti aiškinimasis, prašymai ir pagalbos šauksmas“. Liepos mėnesio pradžioje sovietams tarnaujantis aviacijos kapitonas Jurgis Kovas jį išsikvietė pas Sovietų sąjungos karo atašę majorą Korotkich, kuris siūlė išleisti jį į nacių Vokietiją ir jam iš ten bendradarbiauti su sovietų žvalgyba. Liepos mėnesio gale buvusio lietuviško saugumo valdininkas Vitulskis liepė jį nuvesti į saugumą, kur „žydelis“ Eusiejus Razauskas jam parodė liepos mėn. 14 d. datuotą arešto orderį. Jonui Pyragiui pavyko susitarti su žvalgybos viršininku Lietuvoje Nikolai Romanovič Zagarov, jog būtų naudingiau jį paleisti. Pasirašė pasižadėjimą ir gavo slapyvardę „Patriotas“. Sumokėjo 1000 litų kontrabandininkui. Kartu su Liaudies vyriausybės finansų ministru Ernestu Galvanausku buvo pervestas per sieną, šeštadienį, rugpjūčio pradžioje. Tą naktį pasiryžo, „Kovosiu, kol gyvas. Jei galėsiu – ir numiręs. Prieš bolševikus man bus geras kiekvienas ginklas, kiekvienas kovos būdas ir kiekvienas sąjungininkas“.[3] Kitą dieną prisistatė Pilupėnų pasienio policijos vachmistrui ir buvo motociklu nuvežtas į Eitkūnus. Ten jį klausinėjo Vokietijos žvalgybos pareigūnai ir jis jiems pasakė, kaip jį sovietai užverbavo. Po kelių dienų viešbutyje jis drauge su keliolika vėliau atbėgusių buvo išsiųstas į atbėgėlių stovyklą Gleisgarbene, Goldapo apskrityje.[4]
Dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje. 1940 m. vėlyvą rudenį Vokietijos karinės vadovybės (OKW) karininkas paklausė jo nuomonės apie generolą Stasį Raštikį. Jisai pasakė, kad žinant jo populiarumą Lietuvoje, jis galėtų ateityje būti naudingas kovoje prieš bolševizmą. 1941 m. birželio mėn. jisai buvo paskirtas dirbti Vokietijos kariuomenės vadovybės (OKW) skyriui, kaip vertėjas ir ekspertas (Dolmetscher u. Auswerter). Jo manymu, jį rekomendavo buvęs vokiečių karo atašė Kaune, generolas Emil Justas.[5] 1941 m. prasidėjus SSRS-Vokietijos karui grįžo į Lietuvą. 1941 m. liepos 23-24 d. vadovavo voldemarininkų pučui prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę ir Kauno karo komendantūrą kuriam pritarė SS 3/A operatyvinis būrys ir kuris paspartino Lietuvos žydų išžudymą. 1941–1942 m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje (Abvere). Kaip vertėjas ir ekspertas dirbo įvairių dalinių štabuose Dancige, Smolenske, Pskove.
1942 m. gale, Smolenske, tarnaujant Abwehr Kommando 103 Stab Heeresgruppe Mitte, jam buvo pasiūlyta prašytis atleidžiamam ir perkeliamam į Lietuvą generolo Emil Justo žinion. 1943 m. pradžioje gyveno Kaune. Tą pavasarį jis buvo paskirtas generalinio tarėjo vidaus reikalams Petro Kubiliūno pavaduotoju. Šias pareigas ėjo iki 1944 m. Jo manymu, Vokietijos kariuomenė tikėjo per jį įtakoti okupuotos Lietuvos tvarkymą.[6] Pogrindžio spauda Lietuvos Judas jį lietuvių geštapininkų sąraše įvardino pirmuoju, pavadino generolo Petro Kubiliūno dešiniaja ranka.[7] 1944–1945 m. dirbo instruktoriumi vokiečių žvalgybos mokykloje Niedersee, Rytprūsiuose.
Remove ads
Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Anglijos okupacinėje zonoje. 1947–1948 m. dėstė kūno kultūrą Gross Hessepe DP lietuvių stovyklos gimnazijoje. Nuo 1949 m. birželio mėn. gyveno Australijoje, Rydleitone, iki išėjimo į pensiją dirbo darbininku, vėliau tvarkė Adelaidės lietuvių namų muziejų, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rašė atsiminimus, bendradarbiavo leidžiant Lietuvių enciklopediją. Nuo 1950 m. Adelaidės Waikerie sklandymo klubo narys.[8][9]
1924–1929 m. Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos narys, Lietuvos sporto lygos, Kariuomenės sporto draugijos narys. Vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų. 1928–1939 m. dirbo Lietuvos aeroklubo vadovybėje. 1931 m. kartu su kpt. Klemu Martinkumi pirmieji iš Lietuvos dalyvavo tarptautinėse Monte Karlo automobilių ralio lenktynėse. 1934–1935 m. Nidos sklandymo mokyklos viršininkas. 1935–1940 m. Lietuvos aeroklubo atstovas Tarptautinėje sklandymo komisijoje. 1936–1939 m. Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius ir vyriausias sklandymo instruktorius.
1937 m. birželio mėn. dalyvavo lietuvių sportininkų grupėje, kuri lankė JAV lietuvių kolonijas. Jonas Pyragius ir Bronius Oškinis su sklandytuvais Schempp-Hirth Gö-3 (Reg. Nr. „LY-BIRŽIETIS“) ir B. Oškinio konstrukcijos BrO-4 „Rūta“ (Reg. Nr. LY-RŪTA) pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną, dalyvavo pasaulio sąskrydyje Elmyroje (JAV). 1938 m. liepos mėn. Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo aukso medalį už sklandymą.
Kelių Lietuvos aviacijos rekordų autorius. 1934 m. rugpjūčio 23 d. sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 7 val. 02 min., o rugpjūčio 30 d. – 12 val. 35 min. 1935 m. birželio 5 d., naudodamasis audros frontu, atliko pirmąjį perskridimą sklandytuvu iš Nidos į Palangą (75 km). 1936 m. birželio 16-17 d. su sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 22 val. 36 min. (ketvirtas rezultatas pasaulyje). 1938 m. liepos 25 d. sklandytuvu „Biržietis" (Lietuvoje pagaminta Schempp-Hirth Gö-3 kopija) nuskrido 170 km ir pasiekė 2660 m aukštį (Kaunas-Sakūčiai).
1999 m. architektas, FILOP grupės filatelistas Gediminas Karpavičius išleido pašto voką su jo atvaizdu.[10]
Remove ads
Nuo 1922 m. bendradarbiavo spaudoje, aviacijos ir sporto temomis rašė tuometinės spaudos leidiniuose „Mūsų žinynas“, „Karys“, „Lietuvos sparnai“ ir kt. 1935 m. žurnalo „Lietuvos sparnai“ redaktorius. Išvertė M. von Richthofeno „Raudonasis lakūnas“ (1926 m.). Suredagavo leidinius „Mūsų sparnai“ (1929 m.) ir „Paukščių keliais“ (1933 m.).
Surinko didelę tarpukario lietuviškų apdovanojimų ir ženklų kolekciją, kurią vykdydama tėvo valią ir jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dukra Ona Dalia Gordon padovanojo Lietuvos aviacijos muziejui.
- Sportiniai bėgimai, 1924 m.
- Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919–1929. – Kaunas: Aviacijos leidinys, 1929. – 150 p.[11]
- Paukščių keliais. – Kaunas: LAK, 1933. – 117 p.[12]
- Ką kiekvienas turi žinoti apie priešlėktuvinę apsaugą. – Kaunas: LAK 1934. – 32 p.[13]
- Priešlėktuvinė apsauga, 1935 m.
- Kovosiu kol gyvas. – Kaunas: Plieno sparnai, 1993. – 196 p.[14]
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 1928 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 1929 m. Savanorio medalis (liudijimas ir savanorio kūrėjo teisės anuliuoti)
- 1932 m. „Plieno sparnų“ garbės ženklas [15]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads