Chuchujaus provincija
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Chuchujaus provincija arba Chuchuji provincija (isp. Provincia de Jujuy) – provincija Argentinos tolimiausiuose šiaurės vakaruose, ir riboja šalį su Čile ir Bolivija. Vienintelė Argentinos provincijos kaimynė yra Saltos provincija, pietuose ir rytuose. Administracinis centras – Chuchujus.
Ikikolumbinio laikotarpio gyventojai, kurie vėliau susimaišė su inkais per jų plėtimosi periodą vertėsi žemės ūkiu ir prisijaukino guanakus. Jie statėsi namus iš molio, ir akmens tvirtoves gyvenvietėms saugoti. Viena iš tokių tvirtovių pavyzdžių yra Pukara de Tilkara.
Jau 1593 m. Chuchujaus slėnyje Fransisko de Arganjaraso i Murgijos pastangomis buvo įkurta nedidelė gyvenvietė. Nepaisant kalčakių ir omagvakų genčių puldinėjimų, kolonizatorių skaičius augo.
XVII a. pabaigoje muitinė prie Peru Vicekaralystės persikėlė iš Kordobos į Chuchujų. Atsiskyrus nuo Peru ir susikūrus La Platos Vicekaralystei, Chuchujus prarado savo svarbumą ir jo populiacija ėmė mažėti.
Per Gegužės Revoliuciją ir Jungtinių Pietų Provincijų nepriklausomybės mūšius čia vyko susidūrimai su ispanais, kurių bastionas buvo Peru. Chuchujaus gyventojai turėjo iškęsti egzodą, masinę evakuaciją su degintos žemės politiką, kurią vykdė Manuels Belgranas. Galiausiai ispanai pasidavė, bet karas rimtai paveikė rajono ūkį.
Po ilgos serijos vidaus konfliktų, provincijoje, atsiskyrusioje nuo Tukumano ir Saltos provincijų, prasidėjo ekonominis ir socialinis pakilimas, ir XIX a. pabaigoje išplėtota cukranendrių pramonė. XX a. pr. geležinkelis jau jungė provinciją su Buenos Airėmis ir La Pasu (Bolivija).
Provincija išsidėsčiusi Šiaurės Vakarų Argentinos regione. Yra trys Chuchujaus pagrindinės teritorijos: Altiplanas – 3500 m aukščio plokščiakalnis su 5000 m aukščio viršūnėmis užima didžiąją dalį provincijos. Centrinę dalį užima Andų kalnai (1000–3500 m aukščio), per kuriuos nusidriekęs Kebrada de Humahuakos kanjonas. Pietryčiuose, kalnagūbriai nusileidžia iki Gran Čako lygumų.
Dėl aukščio ir klimato skirtumų susidaro daug dykrų tokių kaip Didieji druskožemiai, subtropinės Jungaso džiunglės.
Nepaisant skirtingų rajonų, Chuchujaus provincijos teritorija daugiausia sausa ir aptinkama daug pusdykumių, išskyrus San Fransisko upės El Ramalio slėnį. Vyrauja subtropinis; karštas ir sausas klimatas. Čia užfiksuojami didžiausi klimatiniai skirtumai (nuo džiunglių iki dykumų) visoje Argentinoje. Temperatūros skirtumai dieną ir naktį didesni kalnuose nei lygumose ar slėniuose. Į vakarus nuo San Fransisko upės itin stinga kritulių. Dažnos sausros.
Grandės ir San Fransisko upės priklauso Bermecho baseinui. San Chuano La Kiako, Javio ir Sansanos upės priklauso Pilkomajo baseinui. Vakaruose gausybė druskingų ežerų (Posueloso lagūna, Vilama ir kt.) bei druskožemių (Didieji druskožemiai, Kaučari druskožemis ir kt.).
Pagrindinė ūkinė kultūra yra cukranendrė, visa jos apdirbimo pramonė sudaro daugiau nei pusę visos provincijos produkcijos, ir 30 % nacionalinės cukraus pramonės. Antroji pagal dydį kultūra yra tabakas, kultivuojamas pietrytiniame slėnyje, kur įsikūręs pagrindinis nacionalinis gamintojas. Kituose pasėliuose auginamos pupos, citrusai, pomidorai ir kitos daržovės vietiniam naudojimui.
Chuchujus yra antras šalyje plieno tiekėjas, naudojant Alta Horno kasykloje išgautą geležies rūdą. Be to vykdoma cinko, sidabro, švino, vario, aukso, salietros, boro, potašo gavyba. Kaimansito vietovėje siurbiama nafta ir gamtinės dujos. Druskos kasimas iš Didžiųjų druskožemių, ir popieriaus gamyba naudojant Chuchujaus miškų medžius sudaro 20 % pramonės srities BVP.
Galvijai ir ožkos pienui, vilnai yra mažai naudojami, palyginus su lamomis, vikunijomis ir guanakais.
Tai labai svarbi ir dar auganti šaka, daugiausiai lankosi argentiniečiai turistai (80 %), turistai iš Pietų Amerikos šalių (12 %) ir Europos (7 %). Daugiausiai turistų pradeda tyrinėti provinciją nuo San Salvadoro de Chuchujaus. Horacio Guzmáno tarptautinis aerouostas, 34 km nuo miesto, jungia provinciją su Buenos Airėmis, Kordoba, ir kai kuriomis vietomis Bolivijoje.
Be fantastiško žemės spalvų kontrasto ir struktūros, turistus taip pat patraukia ryškios vietinių gyventojų šaknys Chuchujaus kultūroje. Aimarų ir kečujų kultūros egzistuoja greta šiame rajone, o inkų liekanos yra gan gerai išsaugotos.
Turistai, kurie atvyksta į Chuchujų aplanko Humahuakos slėnį (įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą) rajonus ir jų Septynių Spalvų uolą, Pukara de Tilkarą, Didžiuosius Druskožemius ir mažus miestelius. Kitos dažnai lankomos vietovės, tai Kalilegvos nacionalinis parkas Jungaso džiunglėse, La Kiakos, Posueloso lagūnos ir Gvajatajoko lagūnos vietinės reikšmės rezervatai.
Beveik visi provincijos gyventojai susitelkę pietryčiuose bei prie kanjono. Čia įsikūręs Chuchujus ir kiti svarbiausi miestai. Daug rečiau apgyvendintas plokščiakalnis. Šiek tiek tankiau gyvenama tik šiaurinė jo dalis. Nemažą gyventojų dalį sudaro indėnai (daugiausiai kečujai).
Didžiausi miestai (2010 m.):[2]
Chuchujaus provincija padalinta į 16 departamentų (skliaustuose – administracinis centras):
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
.png)
