From Wikipedia, the free encyclopedia
Vikunija (Vicugna vicugna) – porakanopių (Artiodactyla) būrio, kupranugarinių (Camelidae) šeimos vienintelė vikunijų (Vicugna) gentyje žinduolių rūšis.
| Vicugna vicugna | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vikunijos šiaurinio porūšio (Vicugna vicugna mensalis) individas Andų kalnuose 4 300 m aukštyje netoli Čimboraso (Ekvadoras) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Vicugna vicugna Molina, 1782 | ||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||
 Vikunijų natūralus paplitimo arealas Pietų Amerikos žemyno vakaruose |
Savaime paplitusios Pietų Amerikos žemyno vakaruose esančiuose Andų kalnų regiono pusdykumėse, lygumų žolynuose nuo 3 000 m iki 5 000 m altitudėse virš jūros lygio.
Dienos kalnuose sąlyginai šiltos, tačiau naktys šaltos. Vikunijų šiltas storas kailis yra prisitaikymas prie tokio klimato. Prieš tai, kai 1974 m. vikunijos buvo paskelbtos nykstančiomis ir imtos saugoti, jų buvo likę apie 6000. 2016 m. šaltiniais, jų populiacija auga ir žemyne siekia apie 473 297–527 691 individų. Jos savaime išplitusios Argentinoje, Čilėje, Bolivijoje, Peru.
Ekvadore jos buvo introdukuotos 1988 m. iš Čilės ir Perų atvežus 200 individų ir 1993 m. iš Bolivijos atvežus 77 individus ir 2016 m. šalyje buvo priskaičiuota 7 185 šiaurinio Vicugna vicugna mensalis porūšio individai.
Didžiausia vikunijų populiacija, apie 46 % nuo visos populiacijos gyvena Peru, 2016 m. duomenimis, čia gyveno 218 000 šiaurinio Vicugna vicugna mensalis porūšio individų. Mažiausia populiacija gyvena Čilėje, kurioje jos laikomos nykstančiomis. 2016 m. duomenimis, šiaurinio porūšio Vicugna vicugna mensalis buvo priskaičiuota 10 215 individų, tuo tarpu pietinio porūšio Vicugna vicugna vicugna – 1 888 individų.
Vikunijos ir guanakai (Lama guanicoe) yra dvi laukinės P. Amerikos kupranugarinių šeimos rūšys, gyvenančios Andų kalnų regionuose. Vikunijos smulkesnės už guanakus. Vikunijų ir guanakų elgsena ir gyvenimo būdas panašūs. Manoma, kad vikunijos gali būti naminių alpakų (Lama pacos) protėviai.
Vikunijų kūno ilgis 1,45–1,60 m, ūgis iki pečių 75–85 cm, sveria 35–65 kg.
Vikunijos yra socialūs gyvūnai ir gyvena grupėmis po 5–15 patelių, kurioms vadovauja vienas dominuojantis patinas. Jauni patinai buriasi į nesusiporavusių su patelėmis patinėlių grupes, o patelės į patelių grupes. Taip evoliucija užtikrina stiprų genofondą ir taip riboja giminingą kryžminimąsi.
Poravimasis paprastai vyksta kovo-balandžio mėnesiais, o po maždaug 11 mėnesių nėštumo patelei gimsta vienas jauniklis, kuris maitinamas apie 10 mėnesių. Maždaug 12–18 mėnesių amžiaus jauniklis tampa savarankiškas.
Vikunijų vilna labai vertinga, tačiau labai brangi, nes gali būti kerpama tik kas 3 metus. Iš vieno individo gaunama nuo 85 g iki 550 g vilnos.[2] Vikunija yra pavaizduota Peru herbe.
Vikunijas medžioja pumos (Puma concolor) ir andinės lapės (Lycalopex culpaeus).
.jpg)
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
