Bilevičiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Bilevičiai (arba Biliūnai) – Žemaičių bajorų giminė. XVI a. – XVII a. rėmė reformaciją Lietuvoje, lietuviškų leidinių rengimą. Dalis Bilevičių buvo lietuviškos kultūrinės orientacijos. Tėvoniniai dvarai XVI a. buvo Viduklė, Raseiniai, Rietavas.
Giminės pradininkas XV a. šaltiniuose minimas Bilius Žadeikaitis, turėjęs keletą sūnų, vienas jų - Daugirdas Bilevčius-Žadeikaitis. Pastarojo sūnus Vaclovas (mirė 1509 m.) naudojosi pavarde Daugirdas, buvo didžiojo kunigaikščio dvariškis, turėjo dvi dukteris: Elžbieta ir Ona Daugirdaitės. „Kapo“ herbo Daugirdų-Žadeikaičių linija nutrūko XV a. pab. dėl vyrų palikuonių nebuvimo. Kiti Biliaus Žadeikaičio sūnūs pratęsė giminę su pavarde Bilevičiai (lenk. Billewicz).
Dar XVI a. pradžioje giminė suskilo į dvi šakas: Bilevičius Stankevičius ir Bilevičius. Prasidėjus reformacijai Bilevičiai Stankevičiai tapo evangelikais liuteronais. Kita šaka, Bilevičiai, XVI a. viduryje perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą. Vėliau dalis Bilevičių tapo katalikais. XVIII a. Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko Alberto Bilevičiaus vadovaujami bajorai 1724 m. nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dalis Bilevičių sulenkėjo, XX a. išsikėlė gyventi į Lenkiją, kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.
Garsiajame lenkų rašytojo H. Senkevičiaus istoriniame romane „Tvanas“ minimi net keturi Bilevičiai – išmintingi, nenuilstantys patriotai. Du broliai (Albrechtas ir Steponas) Bilevičiai dalyvavo 1655 m. Kėdainių suvažiavime ir pasirašė uniją su švedais. Į vieną iš Varšuvos seimų susirinko net šeši Bilevičiai: Aleksandras, Chrizostomas, Chvalibogas, Jonas Karolis, Teodoras ir Jonas Merkelis. 1733 m. Stanislovo Leščinskio rinkimuose taip pat dalyvavo šie žemaičiai Bilevičiai: Aleksandras, Antanas, Petras, Steponas, Tadas ir Viktoras.[1]
Žymiausias giminės atstovas Jonas Bilevičius, XVI a. Žemaitijos vietininkas, Dirvėnų ir Beržų tijūnas. Globojo pirmuosius spaudos lietuvių kalba rengėjus. Jam Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1543 m. spalio 7 d. raštu pavedė globoti iš Karaliaučiaus į Lietuvą grįžtantį Abraomą Kulvietį, prašė parinkti lietuvių jaunuolių, kandidatų į evangelikų liuteronų kunigus. Bilevičių Stankevičių giminės palikuonys XVII a. viduryje jau buvo katalikai.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.