Nemenčinė

Nemenčinė – miestas Vilniaus rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries, ties Nemenčios žiotimis. Per miestą eina krašto keliai  102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai  ir  108  Vievis–Maišiagala–Nemenčinė . Nemenčinės miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras. Yra Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Parčevskių koplyčia (1857 m.), Nemenčinės kapinių koplyčia (XIX a.), kapinės, paštas, Vilniaus krašto etnografijos muziejus (nuo 2000 m.).

Bažnyčios gatvė Nemenčinėje

Neris ties Nemenčine

Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras

Nemenčinė
Nemenčinė 54°50′53″š. pl. 25°28′08″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	4 582
Plotas	4,78 km²
Tankumas (2023)	959 žm./km²
Pašto kodas	LT-15019
Vikiteka	Nemenčinė
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Nemenčìnė Kilmininkas: Nemenčìnės Naudininkas: Nemenčìnei Galininkas: Nemenčìnę Įnagininkas: Nemenčinè Vietininkas: Nemenčìnėje
lenk. Niemenczyn, rus. Неменчинъ[2]

Etimologija

Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį.^[3] Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys.

Geografija

Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, už 2 km į šiaurę stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestą supa pušynai. Nemenčinės miškai – didelis miškų masyvas (apie 200 km²). Netoli Nemenčinės auga iš medžių suformuotas rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“.

Istorija

Nemenčinė pavaizduota XVII a. žemėlapyje. (M.K.Radvilos 1613 m. žemėlapio „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ fragmentas)

Nemenčinės bažnyčia XIX a. (Napoleono Ordos piešinys)

Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 m. Pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, 1387 m. įsteigė Ldk Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienos įtakingiausių senųjų lietuviškų giminių atstovas Ldk Kazimiero laikais. 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei). 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui.

1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet Nemenčinės mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją. XIX a. Nemenčinė – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.^[4]

Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 1920–1939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai, čia buvo įsikūręs Nemenčinės pasienio apsaugos korpusas. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą.

1955 m. spalio 10 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante veikė „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna).

2004 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 22 buvo patvirtintas Nemenčinės herbas.

• 
  Nudegusi Nemenčinė I pasaulinio karo metais
• 
  Tilto statyba (1921–1922 m.)
• 
  Patvinusi Neris tarpukaryje
• 
  Tarpukario vaizdas

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1422 m.	Nemenčinės valsčiaus centras
1554 m.
nuo 1766 m.	Nemenčinės seniūnija
XIX a. – 1922 m.	Nemenčinės valsčiaus centras	Vilniaus apskritis
1922–1939 m.		Vilniaus-Trakų apskritis
1939–1950 m.		Vilniaus apskritis
1950–1953 m.	?	Nemenčinės rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1955 m.	?
1955–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Nemenčinės apylinkės centras	Vilniaus rajonas
1995–	Nemenčinės miesto seniūnija, Nemenčinės seniūnijos centras	Vilniaus rajono savivaldybė	Vilniaus apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1867 m.*[2]	1931 m.[5]	1959 m.sur.[6]	1970 m.sur.[7]	1976 m.[8][9]	1979 m.sur.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]
167	420	1 482	2 081	3 139	3 700	4 075	5 612	5 892
2011 m.sur.[13]	2020 m.	2021 m.sur.	-	-	-	-	-	-
5 054	4 493	4 831	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 054 žmonės:[14] Lenkai – 56,55 % (2858); Lietuviai – 27,07 % (1368); Rusai – 9,16 % (463); Baltarusiai – 3,62 % (183); Ukrainiečiai – 0,85 % (43); Kiti – 2,75 % (139).

2001 m. gyveno 5 892 žmonės:[15] Lenkai – 56,14 % (3308); Lietuviai – 25,2 % (1485); Rusai – 9,78 % (576); Baltarusiai – 3,82 % (225); Ukrainiečiai – 1,07 % (63); Kiti – 3,99 % (235).

Žymūs žmonės

• Zdzisław Balicki (1930–1995), žurnalistas, politikas
• Anatolijus Šenderovas (1945–), kompozitorius.
• Miroslava Trainovskaja-Rickevičienė (1964–), rankininkė, olimpietė

Švietimas ir ugdymas

• Nemenčinės Gedimino gimnazija
• Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
• Miesto biblioteka (nuo 1941 m.)
• Vaikų biblioteka (nuo 1968 m.)

Kolektyvai

• Šokių kolektyvas „Jutrzenka“
• Nemenčinės pūčiamųjų instrumentų orkestras
• Šokių kolektyvas „Dalina“
• Liaudiškų šokių ansamblis „Perla“
• Bažnyčios choras
• Teatras

Sportas

• SK Nemenčinė (sporto klubas, turintis ir futbolo komandą);
• FK ADS Auto (futbolo klubas);
• Transmitto-IVECO Nemenčinė (buvęs futbolo klubas).

Miestų partnerystė

• Lukas, Lenkija
• Ungura, Lenkija
• Suvalkai, Lenkija
• Desau-Roslau, Vokietija

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 415 psl.
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 137–138
4. Niemenczyn (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 85 psl. (lenk.)
5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
6. Nemenčinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 677 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Nemenčinė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 137 psl.
9. Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Nemenčinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 193
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
15. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

• Nemenčinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 182 psl.