Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika

Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, trumpiau Jugoslavijos SFR arba Jugoslavija – valstybė, nuo 1945 m. lapkričio 29 iki 1992 metų egzistavusi Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio centrinėje ir šiaurės vakarų dalyje. Vakaruose siekė Adrijos jūrą, šiaurės vakaruose ribojosi su Italija, šiaurėje su Austrija ir Vengrija, rytuose su Rumunija ir Bulgarija, pietuose su Graikija, pietvakariuose su Albanija.^[1]

Šis straipsnis apie socialistinę valstybę, egzistavusią 1945–1992 m. Apie 1918–1945 m. egzistavusią Jugoslaviją skaitykite straipsnyje Jugoslavijos karalystė. Apie vėliau egzistavusią Jugoslaviją skaitykite straipsnyje Jugoslavijos Federacinė Respublika. Apie visą šalį skaitykite straipsnyje Jugoslavija.

Jugoslavijos Federacinė Liaudies Respublika (1945–1963) Federativna Narodna Republika Jugoslavija[lower-alpha 1] Федеративна Народна Република Југославија[lower-alpha 2] Federativna ljudska republika Jugoslavija[lower-alpha 3] Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (1963–1992) Socijalistička Federativna Republika Jugoslavija[lower-alpha 4] Социјалистичка Федеративна Република Југославија[lower-alpha 5] Socialistična federativna republika Jugoslavija[lower-alpha 6]
←   ← 1945 – 1992 ↓
Vėliava Herbas
Devizas „Brolybė ir vienybė“ Bratstvo i jedinstvo Братство и јединство Bratstvo in Enotnost Братство и Единство
Himnas „Ei, slavai!“ Hej, Slaveni/Hej, Sloveni Хеј, Слaвени/Хеј, Слoвени Hej, Slovani Еј, Словени
Location of Jugoslavija Jugoslavija 1989 m.
Sostinė	Belgradas
Kalbos	Serbų-kroatų, slovėnų, makedonų
Valdymo forma	Federacinė respublika
Prezidentas
1945–1953 (pirmas)	Ivan Ribar
1991 (paskutinis)	Stjepan Mesić
Generalinis sekretorius
1945–1980 (pirmas)	Josip Broz Tito
1989–1990 (paskutinis)	Milan Pančevski
Parlamentas	Federalinė asamblėja
Era	Šaltasis karas
- Paskelbimas	1945 m. lapkričio 29 d.
- Konstitucija	1946 m. sausio 31 d.
- Neprisijungimo judėjimas	1961 m. rugsėjo 1 d.
- Tito mirtis	1980 m. gegužės 4 d.
- Jugoslavijos karai	1991 m. birželio 27 d.
- Žlugimas	1992 m. balandžio 27 d.
Gyventojai
- 1991	23 229 846
Valiuta	Jugoslavijos dinaras
Prieš Po DF Jugoslavija Triesto laisvoji teritorija Kroatija Slovėnija Makedonija Bosnija ir Hercegovina Jugoslavijos Federacinė Respublika

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos istorija

Susikūrė 1945 m. lapkričio 29 d., pakeitė iki tol gyvavusią Jugoslavijos Demokratinę Respubliką. 1991 m. birželio 25 d. iš Jugoslavijos sudėties pasitraukė Slovėnija ir Kroatija, 1991 m. rugsėjo 5 d. Makedonija, 1992 m. balandžio 5 d. Bosnija ir Hercegovina. 1992 m. balandžio 28 d. žlugo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, susikūrė Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Politinė sistema

Pagal santvarką Jugoslavija buvo socialistinė federacinė respublika.
Pagal 1974 konstituciją aktyviąją rinkimo teisę turėjo piliečiai, sulaukę 18 m.
Aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo Skupščina, susidedanti iš 2 rūmų: Sąjungos večės (220 delegatų, renkamų 4 metams bendruomenių skupščinų po 30 iš kiekvienos respublikos ir po 20 iš auton. krašto) ir Respublikų ir autonominių kraštų večės (88 delegatai, renkami respublikų ir autonominių kraštų skupščinų po 12 iš respublikos ir po 8 iš krašto).

Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu).
Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas Josipas Brozas (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas.
Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.

Vykdomąją valdžią turėjo sąjungos vykdomoji večė, kuri atskaitinga skupščinai.

Kiekviena respublika ir autonominis kraštas turėjo savo konstituciją, parengtą 1974 federacijos konstitucijos pagrindu, skupščiną bei vykdomąją večę.
Vietos valdžios organai buvo bendruomenių skupščinos, susidedančios iš 3 večių: vieningojo darbo večės (delegatus rinko darbo kolektyvai), vietinių sandraugų večės (delegatus renko teritoriniai susivienijimai) ir visuomeninės politinės večės (delegatus renko gyventojai iš visuomeninių politinių organizacijų pateiktų kandidatų).

Bendruomenės skupščiną renko savo vykdomąjį organą – bendruomenės vykdomąją večę. Teismų sistemą sudarė Sąjungos teismas, Konstitucinis teismas (narius rinko Jugoslavijos Skupščina), respublikų, autonominių kraštų ir bendruomenių teismai (narius renko atitinkamos skupščinos).

Pagal Konstituciją Jugoslaviją sudarė kelios oficialios „nacijos“, atitinkančios federacines respublikas. Nacijų (slovėnų, kroatų, bosnių, serbų, makedonų) mažumų interesus turėjo ginti jų vardo respublika.

Administracinis suskirstymas

Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos ir du autonominiai kraštai priklausę Serbijos socialistinei respublikai:
	Vėliava	Respublika	Plotas	Gyventojų (tūkst.)	Sostinė
1		Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinė Respublika	51,1	3981	Sarajevas
2		Kroatijos Socialistinė Respublika	56,5	4507	Zagrebas
3		Makedonijos Socialistinė Respublika	25,7	1760	Skopjė
4		Juodkalnijos Socialistinė Respublika	13,8	560	Titogradas
5		Serbijos Socialistinė Respublika	88,4	8742	Belgradas
5a		Kosovas	10,9	1385	Priština
5b		Voivodina	21,5	1976	Novi Sadas
6		Slovėnijos Socialistinė Respublika	20,3	1775	Liubliana

Jugoslavijos teritorijos kaita

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos geografija

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos ekonomika

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos demografija

Jugoslavijos tautos 1991 m.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos kultūra

Sportas

1976 m. Jugoslavijoje vyko V Europos futbolo čempionatas.

Kita informacija

• Jugoslavijos ryšiai
• Jugoslavijos transportas
• Jugoslavijos karinės pajėgos
• Jugoslavijos karai
• Jugoslavijos tarptautiniai santykiai
• Jugoslavijos šventės

Pastabos

1. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas lotynų abėcėle.
2. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas kirilica.
3. Pavadinimas slovėnų kalba (slovėnų kalba naudoja tik lotynišką raštą).
4. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas lotynų abėcėle.
5. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas kirilica.
6. Pavadinimas slovėnų kalba (slovėnų kalba naudoja tik lotynišką raštą).

Išnašos

1. Jugoslavija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-08-08).

Nuorodos

---