From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Priština (alb. Prishtinë arba Prishtina, serb. Приштина arba Priština; turk. Priştine) – Kosovo sostinė. Dauguma gyventojų – albanai, taip pat yra mažesnių serbų, bosnių ir čigonų bendruomenių. Mieste įsikūrusi laikinoji albanų dominuojama Kosovo vyriausybė ir Jungtinių Tautų administracija Kosove.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Priština alb. Prishtinë, serb. Приштина | |
|---|---|
 | |
  Priština | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Serbija |
| Dalinai pripažinta valstybė |  Kosovas [1] |
| Sritis | Prištinos sritis |
| Gyventojų | 198 214 |
 Vikiteka | Priština |
| Kirčiavimas | Prìština |
Romėnų laikais apie 15 km į pietus nuo Prištinos buvo didelis Ulpiana miestas. Jis buvo sugriautas, tačiau imperatorius Justinianas I jį atstatė. Dabar toje vietoje yra Lipljan miestelis, čia dar galima pamatyti senovinio miesto griuvėsius.
Po Romos žlugimo Priština pradėjo augti. Ji buvo įsikūrusi kelių, vedusių į visas Balkanų pusiasalio puses, sankryžoje. Dėl šios priežasties Priština tapo svarbiu prekybos centru svarbiausiuose pietryčių Europos maršrutuose.
Viduramžių Serbijos valstybei Priština buvo itin svarbi, valdant karaliui Milutinui (1282–1321 m.) ir kitiems Nemaničių bei Brankovičių dinastijų valdovams, ji buvo valstybės sostine iki 1389 m. įvykusio Kosovo mūšio, kai įsiveržę osmanai sumušė jungtinę Balkanų armiją. Osmanai visą Serbiją nukariavo 1459 m.
Po šių įvykių Priština dar bent ketvirtį amžiaus išlaikė savo serbiškumą, tačiau palaipsniui vis „turkėjo“, daugumai jos gyventojų – slavams ir albanams – pradėjus išpažinti islamą. Pažymėtina, kad XVII amžiuje dauguma Prištinos gyventojų buvo slavų musulmonai, o ne albanai.
Nuo 1870 m. albanai suformavo Prizreno lygą priešinimuisi Osmanų valdžiai. 1881 m. buvo sudaryta laikinoji vyriausybė. 1912 m. Kosovas trumpai įėjo į naujai susikūrusios nepriklausomos Albanijos valstybės sudėtį. Tačiau 1913 metais galingosios valstybės privertė Albaniją atiduoti Kosovą Serbijai. 1918 m. Kosovas tapo naujos valstybės – Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės – dalimi.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Priština buvo etniškai mišrus miestas su didelėmis albanų ir serbų bendruomenėmis. Daug albanų, serbams vykdant etninį valymą, buvo ištremti į Turkiją. Albanai Turkijos valdžios buvo priversti priimti turkiškas pavardes ir įsikurti Turkijos provincijose, kurios anksčiau gyveno armėnai ir graikai.
Antrojo pasaulinio karo metu Prištinoje labai sumažėjo serbų, atsikėlė daug albanų. Nuo 1941 iki 1945 metų Priština buvo inkorporuota į Italijos okupacinę Aukštutinės Albanijos valstybę. Nuo 2008 m. tapo Kosovo sostine.
