Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius (balt. Ян Караль Хадкевіч, ukr. Ян Кароль Ходкевич, lenk. Jan Karol Chodkiewicz, rus. Ян Кароль Ходкевич, 1570 (arba – 1571)^[1] m. Vilniuje – 1621 m. rugsėjo 24 d. Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – Jono sūnus, žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada).^[2]

Jonas Karolis Chodkevičius
Chodkevičiai
Grifas su kardu (herbas)
Gimė	1570 m. Vilnius
Mirė	1621 m. rugsėjo 24 d. (~51 metai) Chotyno tvirtovė,
Palaidotas (-a)	Podolės Kamenecas
Tėvas	Jonas Chodkevičius
Motina	Kristina Zborovska
Sutuoktinis (-ė)	1. Sofija Mieleckaitė, 2. Ona Aloizė Ostrogiškė
Vaikai	Iš I santuokos: Jeronimas Krizostomas Chodkevičius, Jonas Kazimieras Chodkevičius, Ona Scholastika Chodkevičiūtė–Sapiegienė
Vikiteka	Jonas Karolis Chodkevičius

Biografija

Būdamas dar vaikas Jonas Karolis Vilniuje 1579 m. sveikino į Polocko karą išvykstantį Steponą Batorą, kuris jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“^[3] 1583–1586 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo Vilniaus akademijoje, iki 1589 m. filosofijos ir teisės studijas tęsė Ingolštato (Bavarija, Vokietija) universitete, o vėliau persikėlė į Paduvą (Italija). Būdamas Žemaičių seniūnu, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 1605–1617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVII–XVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija 1621 m. pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.

Valstybės tarnyba

Baigęs mokslus, buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku. Jis atsidėjo karinei literatūrai, mūšių planų bei schemų sudarinėjimui, praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. 1595 m. numalšino kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, 1601–1609 m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių.

Labiausiai jį išgarsino 1605 m. Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje per maždaug 20 minučių pasiekta triuškinanti pergalė prieš Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę bei paskutinis mūšis ties Chotynu (prie Dniestro, Ukraina), kuriame jo vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą.^[4]

Nutraukus kovas su švedais, vadovavo Lenkijos-Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą.

Šaltiniai

1. Marian Chachaj. O dacie urodzenia i o edukacji hetmana Jana Karola Chodkiewicza
2. Genutė Kirkienė. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008
3. Mykolas Biržiška. Chodkevičiai. – Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1937. – T. 5
   Marian Chachaj. O dacie urodzenia i o edukacji hetmana Jana Karola Chodkiewicza
4. Antanas Tyla. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4. – P. 79–80

• Mykolas Jučas. Chodkevičius, Katkevičius, Katkus, Jonas Jeronimas. – Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1. – P. 327
• Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009. – P. 12–14

Nuorodos

Galerija

Galerija

Etmonas Jonas Karolis Chodkevičius J. K. Chodkevičius Kircholmo mūšyje Jonas Karolis Chodkevičius 1621 metais Chotyno mūšyje J. K. Chodkevičius su žmona Ona Aloize Ostrogiške Didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius Jono Karolio Chodkevičiaus mirtis

Politinis postas
Prieš tai: Stanislovas Radvila II	Žemaičių seniūnas 1599–1616	Po to: vieta buvo laisva
Prieš tai: Kristupas Radvila Perkūnas	Lietuvos didysis etmonas 1605	Po to: Leonas Sapiega
Prieš tai: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis	Vilniaus vaivada 1616–1621	Po to: Leonas Sapiega

Pareigybės