From Wikipedia, the free encyclopedia
Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant; 1724 m. balandžio 22 d. – 1804 m. vasario 12 d.) buvo Prūsijos apšvietos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, tyrinėjęs, dėstęs ir rašęs apie filosofiją, antropologiją ir epistelomogiją.[1] Jo veikalai „Grynojo proto kritika“ ir „Praktinio proto kritika“ buvo filosofijos istorijos lūžio taškas, pereinant į moderniąją filosofiją. Kanto veikalai daro įtaką ir XXI amžiaus filosofinei diskusijai.[2] Autoriaus ir jo sekėjų plėtota filosofijos kryptis – kantizmas.[3]
Imanuelis Kantas vok. Immanuel Kant | |
---|---|
Johano Gotlybo Bekerio portretas, 1768 m. | |
Gimė | 1724 m. balandžio 22 d. Karaliaučius |
Mirė | 1804 m. vasario 12 d. (79 metai) Karaliaučius |
Palaidotas (-a) | 1804 m. vasario 28 d. Karaliaučiaus katedra |
Veikla | Filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas. |
Sritis | estetika, epistemologija, etika, metafizika, sisteminė filosofija |
Organizacijos | Karaliaučiaus universitetas |
Alma mater | Frydricho kolegija, Karaliaučiaus universitetas |
Doktorant. vadovas | Martinas Knucenas, Johanas Gotfrydas Teskė (magistrantūros vadovas), Konradas Gotlybas Markatas |
Žymūs studentai | Jakobas Sigismundas Bekas, Johanas Gotfrydas Herderis, Karlas Leonhardas Reinholderis(epistolinis korespondentas) |
Žinomas (-a) už | kūrinį „Grynojo proto kritika“, kantizmo filosofinę srovę |
Vikiteka | Immanuel Kant |
Parašas | |
Kantas gimė Karaliaučiuje, Prūsijos vokiečių liuteronų pietistų šeimoje. Motina Ana Regina Roiter (1697–1737) buvo gimusi Karaliaučiuje, o jos tėvas buvo kilęs iš Niurnbergo.[4] Kanto tėvas Johanas Georgas Kantas (1682–1746) buvo iš Mėmelio kilęs diržius. Tikėtina, kad Kantų pavardė - kuršiška-kuršininkiška, kilusi iš Kantvainių kaimo pavadinimo (vok. Kantwaggen, dabartinės Priekulės dalis).[5][6]
Klebono dėka, Kantas – ketvirtas iš devynių vaikų šeimoje – galėjo įgauti išsilavinimą. Būdamas aštuonerių, įstojo į jo vadovautą pietistų Frydricho kolegiją, kurioje besimokydamas pažino vėlesnę autoriaus veiklą įkvėpusią lotynišką literatūrą. 1740 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą.[7] 1746–1750 metais Kantas mokytojavo Jučiuose. Mokė lietuviškų bažnyčių ir mokyklų inspektorius, klebono D. E. Anderso ir vietos klebono vaikus. 1750 persikėlė į Ansdorfą prie Osterodės (dabar Ostruda, Lenkija). 1753 dirbo Rautenberkyje (dar vadinamame Kamantais, dabar Uzlovojė), dvarininko Kaizerlingo šeimos mokytoju. 1754 metais grįžo į Karaliaučių. Po metų apgynė magistro disertaciją ir tapo privatdocentu. Dėstė logiką, metafiziką ir mechaniką. Iš pradžių gyveno Magistrato gatvelėje Knypavoje, pas prof. Kipkę. Ten įvyko ir pirmoji paskaita. Nuo 1766 gyveno Lėbenichte, buvusioje rotušėje, pas knygininką J. J. Kanterį. Vėliau – Oksenmarkte. 1784 pats įsigijo dviejų aukštų namą. Vasarą Imanuelis Kantas ten skaitė logiką ir fizinę geografiją, žiemą – metafiziką ir antropologiją. 1770 tapo profesoriumi ir 1788 pradėjo eiti rektoriaus pareigas. Paskutinė Kanto paskaita vyko 1795 m. birželio 23 dieną. Imanuelis Kantas mirė 1804 metų vasario 12 d., Karaliaučiuje.[2] Imanuelis Kantas palaidotas Karaliaučiaus katedroje, 1924 m. pastatytas I. Kanto memorialas kolonada. 2005 m. Imanuelio Kanto vardas suteiktas Kaliningrado universitetui.[8]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.