Česlovas Milošas

Česlovas Milošas (lenk. Czesław Miłosz; 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Surviliškio valsčius, Rusijos imperija – 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje, Lenkija) – lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas, literatūros mokslininkas.

Česlovas Milošas
Česlovas Milošas 1999 m.
Gimė	1911 m. birželio 30 d. Šeteniai, Surviliškio valsčius, Rusijos imperija
Mirė	2004 m. rugpjūčio 14 d. (93 metai) Krokuva, Lenkija
Žymūs apdovanojimai
Parašas

Biografija

Gimė Šeteniuose, rytiniame Nevėžio krante, Surviliškio valsčiuje, Kėdainių apskrityje, apie 70 kilometrų į šiaurę nuo Kauno, savo senelių iš motinos Veronikos pusės Kunatų dvare.

1920 m. Vilniuje mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1934 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete baigė Teisės ir socialinių mokslų fakultetą, kur įgijo teisės magistro laipsnį.^[1]

1937 m. Č. Milošas persikėlė į Varšuvą, tenai praleido ir Antrąjį pasaulinį karą. 1945 m. Lenkijos diplomatinėje tarnyboje Niujorke prasidėjo Č. Milošo diplomatinė karjera.^[2] 1947 Č. Milošas paskirtas Lenkijos kultūros atašė Vašingtone.

1950 metais Č. Milošas tapo pirmuoju Lenkijos ambasados Paryžiuje sekretoriumi, tačiau jau po metų, 1951 m., Č. Milošas nutraukė visus ryšius su sovietų okupuotos Lenkijos liaudies respublikos vyriausybe ir pasiprašė politinio prieglobsčio Prancūzijoje.

1953 m. apdovanotas Europos literatūros premija „Prix Littéraire Européen“.

1961 m. tapo Kalifornijos universiteto Berklyje slavų kalbos ir literatūros katedros profesoriumi. 1970 m. tapo natūralizuotu JAV piliečiu. 1978 m. išėjo į pensiją, bet ir toliau dėstė universitete.

2004 m. rugpjūčio 14 d., 93-iuosius gyvenimo metus, Česlovas Milošas mirė savo namuose Krokuvoje, Lenkijoje, kur ir buvo palaidotas greta garbingiausių Lenkijos žmonių Krokuvos panteone, vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios, vadinamojoje Skalkoje (lenk. Skałka).

Įvertinimas

• 1980 m. gruodį Švedijos mokslų akademijoje Stokholme Č. Milošui suteikta Nobelio literatūros premija.^[3]

• 1992 m. gegužę po 52 tremties metų Č. Milošas sugrįžo į Lietuvą, Kaune poetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. 2001 m. Č. Milošui taip pat suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas,^[4] poeto vardu Vilniuje pavadinti laiptai.^[5]
• 2011 m. minint poeto gimimo šimtmetį Lietuvoje ir Lenkijoje 2011-ieji paskelbti Česlovo Milošo metais.^[6][7]
• Česlovui Milošui suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.^[8]
• 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje, Onos Šimaitės ir Bokšto gatvių sankirtoje atidaryti Č. Milošo laiptai. Skulptorius Jonas Gencevičius, architektas Tauras Budzys, projekto vadovė ir idėjos autorė Ramunė Sakalauskaitė. Tai pirmas pasaulyje Č. Milošo atminimui skirtas ženklas viešoje miesto erdvėje. Ant laiptų iškalti Č. Milošo eilių fragmentai lietuvių ir lenkų kalbomis.^[9]

Č. Milošas Krokuvoje, 1998 m. gruodis

Kūryba

Knygos „Isos slėnis“ monumentas–stendas Šetenių parke

Vilniuje studentų laikraštyje „Žagary“ pasirodė pirmieji Č. Milošo eilėraščiai. 1933 m. gavęs stipendiją Č. Milošas Vilniuje išleido savo pirmąjį poezijos rinkinį „Poema apie sustingusį laiką“. Knyga apdovanota literatūrine Filomatų premija.

Bene žinomiausia Č. Milošo knyga – 1953 m. Prancūzijoje išleistas „Pavergtas protas“ – iki šiol laikomas viena įtakingiausių Stalinizmo studijų, kritikų knyga vertinama ir dėl įtaigios autoritarizmo, galios patrauklumo inteligentijai analizės.^[10]

Rašytojo kūryba žinoma daugelyje šalių, Č. Milošo knygos verčiamos į įvairias pasaulio kalbas. Tarp Č. Milošo vertėjų yra tokie autoriai, kaip Jane Zielonko, Peter Dale Scott, Robert Pinsky, Robert Hass, į lietuvių kalbą – Tomas Venclova, Almis Grybauskas, Rolandas Rastauskas, Vyturys Jarutis, Algis Kalėda, Sigitas Geda, Juozas Kėkštas, Mindaugas Kvietkauskas ir kt.

• Knygos lenkų kalba:
  „Legendy nowoczesności“ (1996), „Jakiegoż to gościa mieliśmy“ (1996, „Moment wieczny“ (1993), „Zeichen im Dunkel“ (1980), „Piesek przydrożny“ (1997), „Terre inépuisable“ (1989).

• Vertimai į lietuvių kalbą:
  „Epochos sąmoningumo poezija“ (1955), „Isos slėnis“ (1991), „Pavergtas protas“ (1995), „Tėvynės ieškojimas“ (1995), „Lenkų literatūros istorija“ (1996), „Ulro žemė“ (1996), „Rinktiniai eilėraščiai“ (1997), „Pakelės šunytis“ (2000), „Išvyka į Dvidešimtmetį“, „Pasviręs pasaulis“ (2003), „Gimtoji Europa“ (2003), Jerzy Giedroyc, Czesław Miłosz „Laiškai 1952–1963" (I tomas) (2010)

2011 metais minint Česlovo Milošo gimimo šimtmetį pasirodė Lietuvos kultūros ministerijos remiama, keturių leidyklų pakaitomis leidžiama knygų serija „Milosz 100”.^[11] „Milosz 100” sudaro pataisyti knygų „Isos slėnis“, „Tėvynės ieškojimas“, „Pavergtas protas“, „Gimtoji Europa“ leidimai bei „Eilėraščių rinktinė“.

Filmografija

Lietuviški filmai apie Česlovą Milošą:

• Česlovo Milošo sugrįžimas (rež. Juozas Javaitis, 1993, LTV)
• Czeslawo Miloszo Vilnius (rež. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis, 2007)
• Česlovo Milošo amžius (rež. Juozas Javaitis, 2011, LTV)

Pagal Č. Milošo apsakymą „Isos slėnis“ rež. Tadeusz Konwicki 1982 m. pastatė vaidybinį filmą „Isos Slėnis“ (lenk. Dolina issy).

Nuorodos

• Česlovo Milošo gimtinės fondas Archyvuota kopija 2012-03-25 iš Wayback Machine projekto.
• VDU Garbės daktaro, Česlovo Milošo, puslapis Archyvuota kopija 2011-11-13 iš Wayback Machine projekto.
• Česlovo Milošo metus vainikavo dokumentinio filmo „Česlovo Milošo amžius“ premjera

Šaltiniai

1. Vilnijos vartai: Personalijos Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
2. Kalifornijos universiteto profesoriai Archyvuota kopija 2008-02-16 iš Wayback Machine projekto.
3. Česlovo Milošo Nobelio paskaita
4. Atidaryta Vilniaus miesto garbės piliečio Česlovo Milošo metinėms skirta paroda Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
5. Vilniuje – Česlovo Milošo laiptai
6. 2011-ieji paskelbti Česlovo Milošo metais
7. Česlovo Milošo metų Lenkijoje portalas Archyvuota kopija 2011-11-03 iš Wayback Machine projekto.
8. Č. Milošas – Pasaulio tautų teisuolis
9. „Nobelio premijos laureatą Vilniuje primins akmenyje iškaltos jo eilės“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
10. Knygos „Pavergtas protas" recenzija
11. Knygų serija „Milosz" 100