Veisiejai

Veisiejai – miestas Lazdijų rajono savivaldybėje, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas). Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų gimnazija, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka, paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., nugriautas 1952 m., atstatytas 1991 m., autoriai – A. Neverdauskas ir M. Supranavičius), paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens), Veisiejų paminklas partizanams. Veisiejų žydų kapinės. Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime, yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Kalveliuose – Veisiejų miškų urėdija.

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia

Veisiejai
Veisiejų reginys iš vakarų
Veisiejai 54°06′00″š. pl. 23°41′42″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	1 054
Plotas	5,04 km²
Tankumas (2023)	209 žm./km²
Pašto kodas	LT-67043
Vikiteka	Veisiejai
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Veisiejaĩ Kilmininkas: Veisiejų̃ Naudininkas: Veisiejáms Galininkas: Veisíejus Įnagininkas: Veisiejaĩs Vietininkas: Veisiejuosè
lenk. Wiejsieje[2]

Etimologija

Veisiejų biblioteka ir muziejus

Veisiejai iš rytų

Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Veisiejo ežero,^[3] esančio 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. Ežero vardas kildinamas iš jotvingių kalbos. XX a. tarpukariu iki XX a. vidurio vartotas pavadinimas Veisėjai.

Seniau vietovė vadinosi Sluckų Veisiejai, taip pat vadinti Aukštadvariu, XVIII a. nusistovėjo tiesiog Veisiejų vardas.^[4]

Geografija

Ančios ežeras ir Veisiejų panorama

Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII a. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere įrengtas pirmasis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

Istorija

Veisiejų uosis

Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui I. Glinskiui.

XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisiejai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje LDK etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus. XIX a. Veisiejai – kaimas, palivarkas ir dvaras Seinų apskrityje, valsčiaus centras.^[5]

1924 m. Veisiejų gaisras smarkiai nusiaubė miestelį. 1937 m. įkurta biblioteka. 1956 m. gruodžio 28 d. Veisiejai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.

2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1941 m.	Veisiejų valsčiaus centras	Seinų apskritis
1941–1950 m.		Lazdijų apskritis
1950–1953 m.	Veisiejų apylinkės centras	Veisiejų rajono centras	Kauno sritis
1953–1956 m.
1956–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Veisiejų apylinkės centras
1959–1995 m.		Lazdijų rajonas
1995–2014 m.	Veisiejų miesto seniūnija, Veisiejų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybė	Alytaus apskritis
2014–	Veisiejų seniūnijos centras

Veisiejų centrinė aikštė

D. Sadausko gatvė Veisiejų centre

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1810 m. ir 2021 m.
1810 m.	1872 m.	1888 m.[6]	1897 m.sur.[7][8]	1923 m.sur.[7][8]	1959 m.sur.[7][8]	1970 m.sur.[9]
508	737	2 394	1 540	1 295	1 513	1 450
1976 m.[7][8]	1979 m.sur.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2020 m.	2021 m.sur.
1 600	1 687	2 079	1 762	1 430	1 174	1 141

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 430 žmonės:[14] Lietuviai – 98,67% (1411); Kiti – 1,32% (19).

2001 m. gyveno 1 762 žmonės:[15] Lietuviai – 98,75% (1740); Kiti – 1,24% (22).

Žymūs žmonės

• Veisiejuose 1885 m. vasario-gegužės mėnesiais gyveno gydytojas Liudvikas Zamenhofas (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.
• Veisiejuose ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius Juozas Neimontas (1875–1963).
• Veisiejuose gimė ekonomistas, rašytojas Rokas Flikas (1936–2023).
• Veisiejuose gimė ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis (1953–2023).

Sportas

Miestą garsina FK Dainava Veisiejai futbolo klubas. 1947 m. dvaro parke pastatytas Veisiejų miesto stadionas, 1998 m. įrengtas šiuolaikinis stadionas prie Veisiejų technologijų ir verslo mokyklos.^[16]

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 246
4. Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 261
5. Wiejsieje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 302 psl. (lenk.)
6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
7. Veisiejai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 127 psl.
8. Veisiejai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 473
9. Veisiejai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 703 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
15. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
16. Lazdijų rajono savivaldybė. Lse.lt (tikrinta 2024-10-12).

Nuorodos

• Veisiejų tinklalapis
• Veisiejai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 504 psl.