Vadaktai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vadaktai – miestelis Radviliškio rajono savivaldybėje, prie kelio 3406 Šeduvos g. st.–Vadaktai–Krekenava . Seniūnaitijos centras. Yra Vadaktų Šv. Agotos bažnyčia (perstatyta 1880–1883 m.), koplyčia-mauzoliejus, kapinės, paštas (LT-82013) (uždarytas), medicinos punktas, biblioteka (veikianti visuomeniniais pagrindais), pramogų ir šokių salė. Atidarytas memorialinis kambarys kunigui ir poetui A. Valantinui atminti. Paveldo objektai: Vadaktų dvarvietė, Vadaktų motorinis malūnas.
.JPG)
Kitos reikšmės – Vadaktai (reikšmės).
| Vadaktai | ||
|---|---|---|
  Vadaktai |
||
| 55.636°š. pl. 23.991°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis | |
| Savivaldybė |  Radviliškio rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Sidabravo seniūnija | |
| Gyventojų | 153 | |
 Vikiteka | Vadaktai | |
Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo šalia pratekančio Vadakties upelio.
Vadaktai (Wadachte), kaip minima Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje, 1372 m. buvo nuniokoti kryžiuočių.[2] Ten stovėjęs dvaras pirmą kartą paminėtas 1585 m. Remiantis statistika, 1586 m. miestelyje gyveno 14 gyventojų.[3] Tuo tarpu 1744–1773 m. Vadaktai priklausė jėzuitams, čia pradėjo veikti šio ordino misija. Miestelis iš pradžių priklausė bajorų Bitautų giminei, vėliau atiteko bajorams Liutkevičiams (arba Liudkevičiams), kurie taip pat valdė ir Jasnogurką. Bitautų giminė Upytės paviete žinoma nuo seno – jau 1546 m. karaliaus žemių valdytojas Mikalojus Mikolajevičius Bitautas minimas kaip pilies teisėjas ir Upytės bajorų pasiuntinys į valstybės Seimą.[4] Be to, lenkiškuose šaltiniuose rašoma, kad 1697 m. čia jau stovėjusi medinė bažnyčia (kiti šaltiniai, mini 1797 m.), kurią esą pastatė dvarininkas Juozapas Juodkevičius, o 1880 m. perstatė (restauravo) bajorai Liutkevičiai, pastarieji šiose žemėse gyveno iki XX a. pradžios. XIX a. Vadaktai minimi kaip Panevėžio apskrities dvaras, buvęs Naujamiesčio valsčiuje.[5]
Po 1970 m. Vadaktams suteiktas miestelio statusas – iki tol gyvenvietė buvo minima kaip kaimas.
Šalia miestelio Kultūros centro 2016 m. lietuvių ir lenkų atstovai pasodino šimtą ąžuolų, šitaip kurdami „Lietuvos ir Lenkijos draugystės parką“.[6] Be to, norėta H. Senkevičiaus vardu pavadinti miestelio biblioteką, tačiau tam pasipriešino vietos gyventojai.[7][8]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Naujamiesčio valsčius | Panevėžio apskritis |
| 1919–1920 m. | Krekenavos valsčius | Kėdainių apskritis |
| 1920–1947 m. | Panevėžio apskritis | |
| 1947–1950 m. | Sidabravo valsčius | |
| 1950–1962 m. | Vadaktų apylinkės centras | Šeduvos rajonas |
| 1962–1963 m. | Radviliškio rajonas | |
| 1963–1995 m. | Sidabravo apylinkė | |
| 1995– | Sidabravo seniūnija | Radviliškio rajono savivaldybė |
1930 m. šalyje minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejų (mirties metines), miestelyje, šalia bažnyčios, spalio 27 d. iškilo akmeninis, piramidės formos, monumentas. Ant jo pritvirtintoje skydo formos granito plokštėje įrašytos valstybinio himno eilutėmis: Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semia. Tegul meilė LIETUVOS dega mūsų širdyse. Šis paminklas nesugriautas išstovėjo per visą sovietmetį. Panašus paminklas Vytautui išlikęs gretimame Genių kaime.
Miestelis patenka į Liaudos regiono šiaurės-vakarų dalį, priklausanti istorinei Žemaitijai – tai „mažoji Liauda“, dar kitaip vadinama „Sienkiewiczowska“ (Senkevičiaus), nes būtent ten vyksta Henriko Senkevičiaus romano „Tvanas“ (Potop, 1886 m.) veiksmas. Tai Bilevičių giminės žemėms: Biliūnai, Liubičiai, Mitriūnai ir Vadaktai, kuriuose romano autorius „įkurdino“ vieną iš savo veikėjų – lietuvaitę Olenką (Aleksandrą) Bilevičiūtę, turtingo Upytės medžioklio dukterį. Būtent šiame miestelyje O. Bilevičūtė 1655 m. sausio mėnesį sutinka ir įsimyli pulkininką, Oršos vėliavininką Andrių Kmitą iš Liubičių dvaro.
Buvo Žemaičiuose galinga giminė Bilevičių, vedanti savo pradžią nuo Mindaugo, plačiai susigiminiavusi ir visame Raseinių paviete didesnėje už kitas guodonėje laikoma. <…> Jų gimtinis lizdas, kuris yra po šiai dienai, vadinosi teippat Bilevičiais, bet apart jų turėjo jie daug kitų turtų ir aplinkiniuose Raseinių ir toliau ties Krekenava, pagal Liaudę, Šają, Nevėžį – net ten už Panevėžio. <…> Laikuose karaliaus Jono Kazimiero patriarka visų Bilevičių buvo Heraklijus Bilevičius, pulkininkas lengvos joties, Upytės pakamaris. <…> Heraklijui prigulėjo Vadaktai, Lubičas ir Mitrūnai, gulintieji arti Liaudės, aplinkui kaip marėmis, laukais smulkių bajorų aplieti.[9]
 | |||||
| 1902 m.[10] | 1923 m.sur.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[13] | 1979 m.sur.[14] | 1987 m.[15] |
|---|---|---|---|---|---|
| 53 | 39 | 90 | 106 | 206 | 280 |
| 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | - |
| 256 | 227 | 178 | 153 | - | - |
Žymūs žmonės
- Vadaktuose 1957–2004 m. kunigavo poetas, tautosakininkas ir dvasininkas Antanas Valantinas (1916–2004). Palaidotas kaimo kapinėse.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
