Svencelė

Svencelė – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, Kuršių marių pakrantėje, 2 km į pietus nuo Drevernos, šalia Svencelės pelkės ir Svencelės miško. Išlikusi senoji mokykla (nuo 1890 m., raudonų plytų), dvejos kapinaitės,^[2][3] tradicinės architektūros sodyba (namas, tvartas, daržinė), prieš nacius kovojusio Hanso Gedaičio kapas. Yra naftos verslovė.

Sodyba marių pakrantėje

Svencelės daugiabučiai

Svencelės naftos telkinys

Svencelė
[[Vaizdas:Svencelė, 1.JPG|{{#if:275px|270px]] Kaimo gatvė
Svencelė
55.494°š. pl. 21.252°r. ilg. / 55.494; 21.252 (Svencelė)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Priekulės seniūnija
Gyventojų (2021)	93
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Sveñcelė Kilmininkas: Sveñcelės Naudininkas: Sveñcelei Galininkas: Sveñcelę Įnagininkas: Sveñcele Vietininkas: Sveñcelėje
Istoriniai pavadinimai	vok. Schwenzeln

Iki kaimo ateina kelias  2206  Priekulė–Dreverna–Svencelė , pro mišką veda keliukas į Kintus ir Kiškius. Pietinėje dalyje telkšo pelkė (Svencelės telmologinis draustinis, Tyrų pelkių botaninis draustinis, Svencelės pievų botaninis zoologinis draustinis).

Rastas naftos telkinys.

Istorija

Kaimo pietryčiuose, arčiau pelkės buvo senas alkakalnis – Šventkalnis, kur kūrenta amžinoji ugnis, bet sovietmečiu jis nukastas.

Rašytiniuose šaltiniuose Svencelė minima nuo 1509 m.

1900 m. įkurta pradinė mokykla. LTSR metais – Drevernos žuvininkystės ūkio pagalbinė gyvenvietė.

Nuo 2004 m. buvusio ančių ūkio teritorijoje veikia jėgos aitvarų sporto centras, o nuo 2018-2019 m. kuriamas kanalų tinklas, privatus uostas ir gyvenvietė ant vandens^[4].

Šventkalnis

Kaime, prie Marių, yra Šventkalnis. Sakoma, kad ten senovėje gyveno milžinas, turėjęs 7 kaimynus, taip pat milžinus. Visi jie turėjo tik viena kirvį ir dirbdavo miško darbus, o dalijosi kirviu numesdami kirvį savo kaimynui, kai jau atliktas darbas. Kadangi Šventkalnio milžinas buvo netikėlis, už tai jį kartą nutrenkė Perkūnas.

Šį kalną protėviai pasirinko dievams garbinti, gal dėl to, kad apylinkėse nedaug kalnų. Čia kūrenta šventoji ugnis, pavasarį ir vasarą atkeliaudavo daug žmonių. Kelią į šventą kalną žmonės pavadino šventuoju keliu (svents cels), panašiai ir gyvenvietė pavadinta. Šis kalnas buvo ne tik šventovė, bet ir svarbus įspėjant apie priešo puolimą – tokiu atveju čia užkurdavo ugnį ir apylinkių vyrai sužinodavo apie pavojų, skubiai rinkdavosi į būrius, o moterys su seniais išsislapstydavo miške. Priešo grobio dalis būdavo paaukojama dievams. ^[5]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[6]	1905 m.[7]	1910 m.[8]	1925 m.	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]
251	392	383	413	195	268
1979 m.sur.[11]	1987 m.[12]	1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2011 m.sur.[15]	2021 m.sur.[16]
264	190	159	152	113	93

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. „Objekto Nr. 22522 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
3. „Objekto Nr. 22070 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
4. Svencelės fenomenas: madingas miestas ant vandens, kuriame negalioja žemėlapiai - vz.lt
5. Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. Kaunas, 1940.
6. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
8. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Svencelė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 352 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Svencelė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 142
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.