Slavutyčius

Slavutyčius (ukr. Славутич) – miestas Ukrainos šiaurėje., Kijevo srityje, prie Dniepro upės (Slavutyčius – senas Dniepro pavadinimas). Miestas įsikūręs Kijevo srities anklave Černigovo srities teritorijoje, 50 km nuo Pripetės. 24 890 gyventojai (2006). Plotas – 2,53 km².

Daugiau informacijos Slavutyčius ukr. Славутич ...

Slavutyčius ukr. Славутич



Slavutyčius 51°31′00″ š. pl. 30°45′00″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Kijevo sritis

Įkūrimo data	1986 m.

Gyventojų (2006)	24 890
Plotas	2,53 km²
Tankumas (2006)	9 838 žm./km²

Uždaryti

Slavutyčiaus istorijoje svarbūs du momentai, Ukrainos vyriausybės tragiški gyventojams sprendimai. Pirmasis periodas nuo 1986 m. rugsėjo iki 2000 m. gruodžio 15 d., kai Slavutyčiaus gyventojai po Černobylio AE katastrofos turėjo dar keturiolika metų dirbti pavojingoje aplinkoje, ir antrasis periodas, kai Černobylio AE buvo galutinai uždaryta ir visas elektrinės personalas buvo atleistas iš darbo. Mieste bedarbystė smarkiai viršija visos Ukrainos lygį, ir sudaro apie 56 proc. visų miesto gyventojų.

Slavutyčius – pats jauniausias Ukrainos miestas. 1986 m. spalio 2 d. TSRS nutarimu buvo pasirašyta sutartis dėl naujo miesto statybos buvusiems Černobylio AE darbuotojams ir jų šeimų nariams. Ir jau tų pačių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo pradėtas miesto projektavimas, o jau gruodžio pabaigoje prasidėjo miesto statybos, padedamos aštuonioms Tarybų Sąjungos respublikoms. Pirmieji gyventojai mieste apsigyveno, jau 1987 m. kovą.

Slavutyčius pastatytas netoli Repkinskio ir Černigovo rajonų sienos (po TSRS subyrėjimo, Slavutyčius atiteko Kijevo apskričiai), tarp Dnepro ir Desnos upių santakos. Nuo Slavutyčiaus iki Kijevo – 200 km, o iki buvusios Černobylio AE ir Pripetės – 50 km.

Miesto užstatymo teritorija užima 253 ha, o bendroje teritorijoje miestas apima 500 ha plotą.

Miesto projektuojant ir statant dalyvavo architektai ir statybininkai aštuonių Tarybų Sąjungos respublikų: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Ukrainos ir Rusijos. Šalių, dalyvavusių ir padėjusių statyti miestą garbei, miesto gyvenamieji rajonai pavadinti būtent tų šalių, miestų, ar upių tekančių per jas vardais.

Slavutyčius skirstomas į 13 rajonų: Baku, Belgorodo, Dobrininskio, Jerevano, Vilniaus, Kijevo, Leningrado, Maskvos, Rygos, Talino, Tblisio, Černigovo bei Pečioros.

Kiekvienas iš rajonų turi savitą architektūrą ir atmosferą.

Už metų (1988 m.), nuo miesto pastatymo, Slavutyčiuje, buvo sukurta socialinė infrastruktūra. Mieste pastatytos keturios vidurinės mokyklos, Licėjus, biblioteka vaikams, fizinio lavinimo kompleksai sergantiems nuo radiacijos vaikams, taip pat, vaikų namai. Pramogoms mieste, įrengtas stadionas, jachtų klubas.

Mieste veikia 10 socialinių grupių pažeidžiamiausiems miesto gyventojams. Tai – profilaktika sergantiems narkomanija ir alkoholizmu, vaikų-invalidų reabilitacija, mokslinis švietimas ir išsilavinimas.

Ikimokyklinė sistema veikia šešiose miesto vaikų darželiuose. Kiekviename vaikų darželyje yra muzikinės ir sporto salės, baseinas.

Tai pat mieste yra jaunimo centras, interneto kavinė, ligoninė ir viešbutis.

Dalį gyventojų sudaro buvę Pripetės miesto gyventojai. Iš jų, aštuoni tūkstančiai 1986 m. buvo dar vaikais. Galutiniame rezultate, beveik visi miesto gyventojai kenčia nuo radiacijos sukeltų ligų. Yra gyventojų, kurie po šiai dienai prižiūri aplinką Černobylio AE teritorijoje.

Slavutyčiaus mieste vyrauja ypač didelis gyventojų mirtingumas. Trečdalis miesto gyventojų – sergantys vaikai, kurie dėl tėvų nedarbo kenčia maisto ir būtiniausių daiktų nepriteklių.