Skriaudžiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Skriaudžiai – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius nuo Veiverių. Stovi Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1834 m.), yra Skriaudžių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.), paštas (LT-59030), kultūros namai, buities muziejus (įkurtas 1967 m., su kalendorių ekspozicija). Kultūros centre įsikūręs folkloro ansamblis „Kanklės“. Prie plento stovi Lietuvos nepriklausomybės paminklas savanoriams, žuvusiems 1918–1920 m., atminti (pastatytas 1932 m., 1962 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas, projekto autorius dailininkas L. Juozonis).
| Skriaudžiai | ||
|---|---|---|
  Skriaudžiai |
||
| 54.742°š. pl. 23.667°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Prienų rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Veiverių seniūnija | |
| Gyventojų | 525 | |
 Vikiteka | Skriaudžiai | |
Per Skriaudžius eina krašto keliai 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai ir 189 Prienai–Skriaudžiai , o už 1 km į pietryčius nutiestas magistralinis kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai . Piečiau kaimo telkšo Skriaudžių tvenkinys, apylinkėse – Skriaudžių geomorfologinis draustinis.
Istorija
Skriaudžiai nuo 1664 m. minimi šaltiniuose. 1759 m. kaime pastatyta koplyčia, 1802 m. – bažnyčia, 1778 m. įkurta parapija. 1812 m. birželį žygiuodamas į Rusiją Skriaudžiuose viešėjo Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. Per 1863 m. sukilimą šalia Skriaudžių (prie Mozūriškių) ~600 sukilėlių būrys pralaimėjo rusų kazokams. Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją kaime vyko mitingas, buvo platinami atsišaukimai. 1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis „Kanklės“. 1907 m. atidarytas Žiburio draugijos skyrius. Kaimas garsėjo puodžiais, skiečiais, kanklių gaminimo meistrais.
I pasaulinio karo metais (ypač 1915 m.) Skriaudžių apylinkėse vyko smarkūs mūšiai tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių, kaimą siaubė gaisrai. Tarpukariu veikė kooperatyvas, kelios parduotuvės, šauliai, jaunalietuviai, katališkos organizacijos, Skriaudžių geležinkelio stotelė. Per II pasaulinį karą naciai Skriaudžiuose buvo įrengę TSRS karo belaisvių stovyklą (žuvo ~500 belaisvių). Pokariu skriaudiškiai (daugiausia kunigas J. Jatulis) labai rėmė Geležinio Vilko rinktinės Lietuvos partizanus.[2] Netoli Skriaudžių Šmurų kaime 1952 m. slėptuvę turėjo Pietų Lietuvos (Nemuno srities) partizanų vadas Sergijus Staniškis-Litas.
TSRS laikmečiu Skriaudžiai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Veiverių valsčius | Kauno apskritis |
| 1950–1962 m. | Skriaudžių apylinkės centras | Kazlų Rūdos rajonas |
| 1962–1988 m. | Prienų rajonas | |
| 1988–1995 m. | Veiverių apylinkė | |
| 1995– | Veiverių seniūnija | Prienų rajono savivaldybė |
Gyventojai
1737 m. Skriaudžiuose gyveno ~40 šeimų.
 | ||||||
| 1827 m. | 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1987 m.[8] |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 397 | 642 | 576 | 489 | 485 | 565 | 660 |
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | - |
| 680 | 727 | 637 | 525 | - | - | - |
Žymūs žmonės
- Pranas Puskunigis (1860–1946), kanklininkas, 1906 m. įkūręs kaime kanklių ansamblį. Palaidotas Skriaudžiuose. Sodyboje, pažymėtoje memorialine lenta (aut. L. Juozonis), išlikusi nedidelė ekspozicija;
- Leonardas Algirdas Dargis (1909–1986), ekonomistas, spaudos bendradarbis;
- Juozas Kudirka (1939–2007), etnologas.
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.