Serapinai

Serapinai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 15 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 5 km į šiaurę nuo Grūšlaukės.

Apie kaimą Kazlų Rūdos savivaldybėje žr. Sarapinai.

Serapinai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Serapinai
56.124°š. pl. 21.421°r. ilg. / 56.124; 21.421 (Serapinai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2011)	0
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Serapinaĩ Kilmininkas: Serapinų̃

Etimologija

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Serapinas daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Serafiny, rus. Cepaфины, Серапинай, liet. Serapinai, žem. Serapėnā.

Geografija

Kaimo žemė plyti lygumoje, apjuosta iš šiaurės ir rytų Peldinės ir Serapinų miškų. Vakaruose ribojasi su Pemperiais, pietuose – Peldžiais. Per kaimą praeina kelias Grūšlaukė–Medininkai, teka Laukupis (kairysis Šventosios intakas).

Istorija

Susiformavo XVIII a. plėšininėje Peldinės miško žemėje. Pirmąkart paminėtas 1750 m. Salantų parapijos gyvenviečių sąraše.^[2] Priklausė Grūšlaukės dvarui.

1750, 1821, 1843, 1846 ir 1866 m. buvo 3 dūmai,^[3] 1923 m. – 5 ūkiai.^[4]

Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčių kunigai.

Sovietmečio melioracija kaimą sunaikino.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1915–1919 m.	Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis
1919–1950 m.	Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1959 m.	Grūšlaukės apylinkė, Salantų rajonas
1959–1977 m.	Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
1977–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m.	1843 m.	1866 m.	1923 m.sur.[5]	1959 m.sur.[6]	1970 m.sur.[6]	1979 m.sur.[7]	1989 m.sur.[8]	2001 m.sur.[9]	2011 m.sur.[10]
48	35	25	33	16	35	24	2	0	0

Literatūra

• Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys – 1992 m. rugsėjo 9 d.

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
   Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 175
4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

• Irena Šeškevičienė. Senovės laikų gyvenvietė ir kaimo keistuoliai. – Pajūrio naujienos – 2009 m. liepos 17 d.^{[neveikianti nuoroda]}

Aplinkinės gyvenvietės
	Medininkai – 2 km LENKIMAI – 10 km	Ledžiai – 3 km	Žalgiriai – 4 km MOSĖDIS – 10 km
	Pemperiai		Palšiai – 6 km
	DARBĖNAI – 15 km	Peldžiai Grūšlaukė – 5 km	Narmantai – 4 km