Ropliai

Ropliai (Reptilia) – stuburinių gyvūnų klasė.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Reptilia
Nuo viršaus pagal laikrodžio rodyklę: žaliasis vėžlys, tuatara, nilo krokodilas, Sinajaus agama (Pseudotrapelus sinaitus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Potipis: Stuburiniai ( Vertebrata) Antklasis: Amniotai ( Amniota) Klasė: Ropliai ( Reptilia)
Binomas
Reptilia Laurenti, 1768

Kūno danga

Roplių kūno danga – tvirti šarvai

Roplių oda sausa, beveik be liaukų. Epidermio viršutinį sluoksnį sudaro negyvos suragėjusios ląstelės. Raginis sluoksnis netolygus, storiausios vietos virtusios raginiais žvynais, gumburėliais, skydeliais. Tokia oda apsaugo nuo mechaninio žalojimo ir kartu lieka elastinga. Šis šarvas dar sustiprėja, kai po raginiais dariniais susiformuoja kaulinės plokštelės (turi krokodilai, vėžliai, kai kurie driežai). Raginis sluoksnis beveik nepraleidžia vandens – gerai apsaugo kūną tiek nuo įmirkimo, tiek nuo džiūvimo. Todėl ropliai gali gyventi sausose vietose, tenkindamiesi tik tuo vandeniu, kurį gauna su maistu. Raginis epidermio sluoksnis yra negyvas darinys – jis susidėvi ir gabalėliais nuplyšta arba periodiškai numetamas visas ištisai (kaip gyvačių išnaros). Po senuoju raginiu sluoksniu jau būna susiformavęs naujas. Roplių odoje negausios liaukos susijusios su veisimusi. Paminėtinos krokodilų galvos apačioje prie apatinių žandų muskuso liaukos bei porinės analinės liaukos. Driežai turi kelias šlauninių liaukų eiles.

Virškinimo organai

Burnos ertmėje nedaug liaukų (tarp jų šiek tiek nuodų), jos stambesnės už varliagyvių. Liežuvis išsivystęs gerai. Gyvatės ir daugelis driežų liežuvį gali išmesti toli. Chameleonų liežuvis lipnus ir žaibiškai jį išsviedžia gaudydami vabzdžius. Be to, gyvačių žandų aparato kaulai sujungti taip, kad jos gali labai plačiai išsižioti ir praryti didelį grobį. Krokodilai ir vėžliai turi gomurikaulį, kuriame yra atskiri kvėpavimo takai ir stemplė. Todėl vėžliai be jokių sunkumų gali kvėpuoti ėsdami, o vandenyje iki akių ir šnervių panirę krokodilai – kvėpuoti. Dantys dažniausiai vienodos formos – kūgiški. Daugumos roplių dantys priaugę prie kaulų, keičiami daug kartų. Skrandis raumeningas, gerai išsivystęs. Gyvačių skrandis ištįsęs, į jį ties žarnos pradžia atsiveria kepenų ir kasos ištekamieji latakai. Žarnynas panašus į varliagyvių, bet jau yra aklosios žarnos užuomazgos. Žarnynas baigiasi kloaka.

Roplių sistematika

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Dabartiniai ropliai skirstomi į 4 būrius:

• Būrys. Vėžliai (Testudines).
• Būrys. Žvynaropliai (Squamata).
  • Pobūris. Driežai (Lacertilia).
  • Infrabūrys. Iguania.
    • Šeima. Agamos (Agamidae).
    • Šeima. Chameleonai (Chamaeleonidae).
    • Šeima. Iguanos (Iguanidae).
  • Infrabūrys. Gekkota.
    • Šeima. Gekonai (Gekkonidae).
  • Infrabūrys. Scincomorpha.
    • Šeima. Scinkai (Scincidae).
    • Šeima. Driežiniai (Lacertidae).
    • Šeima. Tejidai (Teiidae).
  • Infrabūrys. Diploglossa.
    • Šeima. Gluodenai (Anguidae).
  • Infrabūrys. Platynota (Varanoidea).
    • Šeima. Varanai (Varanidae).
    • šeima. Nuodadančiai (Helodermatidae).
  • Pobūris. Gyvatės (Serpentes).
  • Pobūris. Amfisbenos (Amphisbaenia).
• Būrys. Snapagalviai (Rhynchocephalia).
• Būrys. Krokodilai (Crocodylia).

Lietuvos ropliai

Lietuvoje randamos 7 roplių rūšys, kurios priklauso dviem būriams: vėžlių (Testudines) ir žvynaroplių (Squamata):

• Balinis vėžlys (Emys orbicularis) – rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Gluodenas (Anguis fragilis)
• Vikrusis driežas (Lacerta agilis)
• Gyvavedis driežas (Lacerta vivipara)
• Paprastasis žaltys (Natrix natrix)
• Lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca) – rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Paprastoji angis (Vipera berus)