Petrikaičiai

Petrikaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 6 km į pietryčius nuo Kretingos ir 3 km į šiaurės vakarus nuo Jokūbavo. Kaimo sodybos vienkiemiais išsimėtę tarp Petrikaičių, Kūlupio, Kraštinės ir Šilo kalno miškų, Petreikių, Jokūbavo ir Skudžių kaimų. Per kaimą teka Babrūnės ir Degalo upeliai, praeina keliai Kretinga–Gargždai ir Petreikiai–Toliai.

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Petrikaičiai (Kelmė).

Petrikaičiai
[[Vaizdas:Petrikaiciai kapines 2012.JPG|{{#if:300|270px]] Senosios kaimo kapinės – Markapiai
Petrikaičiai
55.844°š. pl. 21.305°r. ilg. / 55.844; 21.305 (Petrikaičiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021)	24
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Pẽtrikaičiai Kilmininkas: Pẽtrikaičių

Istorija

Kaimas įkurtas XVII a., priklausė Kartenos dvarui, administruojamas buvo iš Mišučių dvaro. Nuo XIX a. priklausė Jokūbavo dvarui. Kaimo gyventojai buvo katalikai, kurie priklausė Kartenos parapijai, o 1639 m. pusė kaimo sodybų buvo priskirta Kretingos parapijai.^[2]

1846 m. kaime buvo 10 dūmų (5 Kartenos ir 5 Kretingos parapijose).^[3] XIX a. pastatytas Rusijos imperijos Petrikaičių pasienio sargybos postas (kordonas). XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pro kaimą iš Vokietijos imperijos buvo gabenamos kontrabandinės prekės ir draudžiama lietuviška spauda. Lietuvišką spaudą gabeno kaime gyvenę Aleksandras Jablonskis ir Antanas Rudis, o prie Petrikaičių sienos sargybos posto su draudžiamais spaudiniais 1900–1902 m. buvo sulaikyti knygnešiai Kazimieras Prialgauskas iš Asteikių ir Kazys Matyžius iš Jokūbavo.^[4]

Pagal administracinį-teritorinį suskirstymą iki 1918 m. kaimas priklausė Kartenos valsčiui, o tarpukariu – Kretingos valsčiui. 1923 m. jame buvo 14 ūkių.^[5]

Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, Lietuvių aktyvistų frontas Petrikaičiuose 1940 m. pabaigoje įrengė slaptą pasienio perėjimo punktą „Varpėnų dvaras“. Juo naudojosi tiek lietuviai, norintys pasitraukti į Vokietiją, tiek ryšininkai, keliaujantys iš ten į Lietuvą.^[6]

1954–1960 m. kaimas buvo Kretingos apylinkės administracinis centras.

Kaime projektuojamos Kretingos miesto naujosios kapinės.^[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Mišučių seniūnija , Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1919–1940, 1941–1944 m.	Jokūbavo seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Jokūbavo apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
1954–1960 m.	Kretingos apylinkės centras, Kretingos rajonas
1960–1963 m.	Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995 m.	Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Jokūbavo seniūnaitija, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[8]	1923 m.sur.[9]	1959 m.sur.[10]	1970 m.sur.[10]	1979 m.sur.[11]	1989 m.sur.[12]	2001 m.sur.[13]	2011 m.sur.[14]	2021 m.sur.[15]
94	97	102	82	29	32	29	23	24

Žymūs asmenys

Gimė

• Alfonsas Žvilius (g. 1944 m.) – Vilniaus dailės akademijos profesorius, dailininkas grafikas, knygų apipavidalintojas
• Bronislovas Mačernis (1945–1993) – Lietuvos sunkiaatletis, tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris

Kultūros paveldas

• Petrikaičių senosios kapinės, vadinamos Markapiais (XVI–XVIII a.).

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Petras Ruškys. Kretingos vienuolynas. – Tiesos kelias – 1928. – Nr. 2. – P. 70
3. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 168
4. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius: Diemedis, 2004. – P. 184, 403
5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115, 403
6. Juozas Jankauskas. 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010
7. Vitalija Vitkauskienė. Projektuos Petrikaičių ir Baltkalnio kapines. – Pajūrio naujienos – 2008, kovo 21
   Vitalija Vitkauskienė. Kapinių projektą leidžia ant žemės. – Pajūrio naujienos – 2011, gegužės 6
   Irena Šeškevičienė. Mirusieji – ant Darbėnų kelio. – Pajūrio naujienos – 2011, rugsėjo 13
8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	KRETINGA – 6 km Petreikiai		Raguviškiai – 5 km
	Valėnai – 4 km
	Skudžiai	Suktiniai	Jokūbavas – 3 km