Petrikaičiai

Petrikaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 6 km į pietryčius nuo Kretingos ir 3 km į šiaurės vakarus nuo Jokūbavo. Kaimo sodybos vienkiemiais išsimėtę tarp Petrikaičių, Kūlupio, Kraštinės ir Šilo kalno miškų, Petreikių, Jokūbavo ir Skudžių kaimų. Per kaimą teka Babrūnės ir Degalo upeliai, praeina keliai Kretinga–Gargždai ir Petreikiai–Toliai.

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Petrikaičiai (Kelmė).

Petrikaičiai
[[Vaizdas:Petrikaiciai kapines 2012.JPG|{{#if:300|270px]] Senosios kaimo kapinės – Markapiai
Petrikaičiai
55.844°š. pl. 21.305°r. ilg. / 55.844; 21.305 (Petrikaičiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021)	24
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Pẽtrikaičiai Kilmininkas: Pẽtrikaičių

Istorija

Kaimas įkurtas XVII a., priklausė Kartenos dvarui, administruojamas buvo iš Mišučių dvaro. Nuo XIX a. priklausė Jokūbavo dvarui. Kaimo gyventojai buvo katalikai, kurie priklausė Kartenos parapijai, o 1639 m. pusė kaimo sodybų buvo priskirta Kretingos parapijai.^[2]

1846 m. kaime buvo 10 dūmų (5 Kartenos ir 5 Kretingos parapijose).^[3] XIX a. pastatytas Rusijos imperijos Petrikaičių pasienio sargybos postas (kordonas). XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pro kaimą iš Vokietijos imperijos buvo gabenamos kontrabandinės prekės ir draudžiama lietuviška spauda. Lietuvišką spaudą gabeno kaime gyvenę Aleksandras Jablonskis ir Antanas Rudis, o prie Petrikaičių sienos sargybos posto su draudžiamais spaudiniais 1900–1902 m. buvo sulaikyti knygnešiai Kazimieras Prialgauskas iš Asteikių ir Kazys Matyžius iš Jokūbavo.^[4]

Pagal administracinį-teritorinį suskirstymą iki 1918 m. kaimas priklausė Kartenos valsčiui, o tarpukariu – Kretingos valsčiui. 1923 m. jame buvo 14 ūkių.^[5]

Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, Lietuvių aktyvistų frontas Petrikaičiuose 1940 m. pabaigoje įrengė slaptą pasienio perėjimo punktą „Varpėnų dvaras“. Juo naudojosi tiek lietuviai, norintys pasitraukti į Vokietiją, tiek ryšininkai, keliaujantys iš ten į Lietuvą.^[6]

1954–1960 m. kaimas buvo Kretingos apylinkės administracinis centras.

Kaime projektuojamos Kretingos miesto naujosios kapinės.^[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Mišučių seniūnija , Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1919–1940, 1941–1944 m.	Jokūbavo seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Jokūbavo apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
1954–1960 m.	Kretingos apylinkės centras, Kretingos rajonas
1960–1963 m.	Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995 m.	Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Jokūbavo seniūnaitija, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[8]	1923 m.sur.[9]	1959 m.sur.[10]	1970 m.sur.[10]	1979 m.sur.[11]	1989 m.sur.[12]	2001 m.sur.[13]	2011 m.sur.[14]	2021 m.sur.[15]
94	97	102	82	29	32	29	23	24

Žymūs asmenys

Gimė

• Alfonsas Žvilius (g. 1944 m.) – Vilniaus dailės akademijos profesorius, dailininkas grafikas, knygų apipavidalintojas
• Bronislovas Mačernis (1945–1993) – Lietuvos sunkiaatletis, tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris

Kultūros paveldas

• Petrikaičių senosios kapinės, vadinamos Markapiais (XVI–XVIII a.).