Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Panevėžyje, Respublikos g. 47, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190419796.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
[[Vaizdas:|Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija herbas|center|100px]]
{{{antraštė}}}
Adresas	Respublikos g. 47, Panevėžys
Direktorius(-ė)	Raimondas Dambrauskas
Mokinių skaičius	684 (2022/2023 m.m.)[2]
Įkūrimo data	1727 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	56 (2022/2023 m.m.)[4]

Istorija

Pijorų mokykla (1727)

Dokumentas, liudijantis apie 1727 m. liepos 15 – ąją įkurtą pijorų vienuolių mokyklą Panevėžyje.

1727 m. į Panevėžį atvykę vienuoliai pijorai atidarė pirmąją Panevėžyje aukštesnę mokyklą (kolegiją). Pijorų mokykla, veikusi 1727–1832 m. buvo įsikūrusi dabartinės Nepriklausomybės aikštės šiaurinėje dalyje.

Buvo mokoma lenkų, lotynų, rusų kalbomis. Mokiniai aktyviai dalyvavo 1823–1824 m. ir 1831 m. anticariniuose judėjimuose. Ją baigė architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, inžinierius Stanislovas Kerbedis ir kt.

Bajorų mokykla (1840)

Vietoje uždarytos pijorų kolegijos, atidaroma bajorų mokykla, gimnazija, veikusi 1841–1865 m. Ji dirbo naujuose jai statytuose rūmuose (dab. Klaipėdos g. 3), kurie po mokyklos uždarymo atiteko rusiškai Mokytojų seminarijai. Mokytojai ir mokiniai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, po kurio mokykla ir buvo uždaryta.

Realinė mokykla (1882)

Trečiasis gimnazijos istorijos etapas – Realinė mokykla, veikusi 1882–1915 m., nuo 1884 m. ji dirbo jai pastatytuose naujuose rūmuose (dabar juose įsikūrusi J. Balčikonio gimnazija). Nepaisant aršios rusinimo politikos, čia budo ir brendo nacionalinis sąjūdis, kūrėsi pirmosios lietuviškos mokinių organizacijos, pasirodė pirmieji lietuviški laikraštėliai, 1906–1908 m. pirmą kartą mokyklos istorijoje Jonas Jablonskis dėstė lietuvių kalbą.

Dokumentai, įrodantys, kad 1915 – ųjų spalio 1 dieną būtent Panevėžyje buvo įsteigta pirmoji lietuviška gimnazija Lietuvos švietimo istorijoje.

Gimnazija (1915)

Pirmoji Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija atidaryta 1915 m. spalio 1 d. Už savarankiškumą, iniciatyvumą, aukštą mokymo lygį buvo vadinama „Panevėžio respublika“. Jos vadovai ir pedagogai kūrė tautinės mokyklos tradicijas, formavo palankią ugdymo atmosferą. Svarų vaidmenį patriotiniam ugdymui suvaidino moksleiviškos organizacijos „Meno kuopa“, ateitininkai, aušrininkai, skautai, šauliai.

Vidurinė mokykla

Antrasis pasaulinis karas, nacių ir sovietų okupacijos uždėjo savo antspaudą, paliko gilius randus mokytojų ir mokinių širdyse bei ilgus sąrašus žuvusiųjų Gulage ir kovose su okupantais, patekusiųjų į Rytų ir Vakarų tremtį. Bet ir tais metais mokykla dirbo, pagal galimybes tęsdama prieškario gero darbo tradicijas, kurdama naujas.

Darbščiųjų ir pareigingų mokytojų dėka į Nepriklausomą Lietuvą mokykla atėjo nepraradusi gero vardo ir veido, išsaugojusi gerąją gimnazijos dvasią. Nemaža mokinių dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo judėjime. Ir sovietmečiu mokykla išleido daug auklėtinių, garsinančių jos vardą. 1970 m. kovo 12 d. mokykla pavadinta jos direktoriaus, kalbininko akademiko Juozo Balčikonio vardu.

Per 1945–1992 m. aukso medaliais apdovanoti 179 abiturientai.

Juozo Balčikonio gimnazija (1992)

1989 m. sustiprinto matematikos dėstymo bazėje pradėta kurti gimnazija. 1990 m. rugsėjo 1 d. į tiksliųjų ir humanitarinio profilio klases po konkursinių egzaminų buvo priimti pirmieji mokiniai. Švietimo ir Mokslo ministerijos 1992 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 34 nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. suteiktas gimnazijos statusas. Tai pirmoji vidurinė mokykla Lietuvoje, kuriai po Nepriklausomybės atkūrimo pripažintas gimnazijos statusas. Tiksliųjų, humanitarinio ir gamtos mokslų profilio klasėse sudarytos sąlygos profilinius dalykus mokytis aukštesniu lygiu, puoselėjamos moksleivių dvasinės, fizinės ir psichinės galios, mokoma savarankiškai ir kūrybiškai dirbti, ruoštis studijoms aukštosiose mokyklose. 1993 m. išleista pirmoji gimnazistų laida.

Direktoriai

• 1915–1918 m. Marija Putramentienė – Giedraitienė (dėstė istoriją ir lotynų k.)
• 1918 m. Juozas Balčikonis (dėstė lotynų k.)
• 1919 m. Jonas Baronas (dėstė biologiją)
• 1919–1920 m. Juozas Balčikonis (dėstė lietuvių k.)
• 1920–1925 m. Jonas Yčas (dėstė istoriją)
• 1925–1927 m. Konstantinas Šakenis (dėstė fiziką)
• 1927–1934 m. Julijonas Lindė – Dobilas (dėstė lietuvių k.)
• 1935–1940 m. Jurgis Elisonas (dėstė biologiją)
• 1940–1941 m. Jonas Navasaitis (dėstė lietuvių k.)
• 1941 m. Jonas Keisminas (dėstė Konstituciją)
• 1941–1944 m. Petras Būtėnas (dėstė lietuvių k.)
• 1944–1946 m. Juozas Janulionis (dėstė matematiką)
• 1959–1962 m. Stasys Pikelis (dėstė matematiką)
• 1962–1973 m. Juozas Truskauskas (dėstė matematiką)
• 1973–1978 m. Telesforas Pranskaitis (dėstė matematiką)
• 1978–1979 m. Aldona Dobrodziejienė (dėstė visuomenės mokslą)
• 1979–1990 m. Vytautas Baliūnas (dėstė geografiją)
• nuo 1990 m. Raimondas Dambrauskas (dėsto ekonomiką, fiziką)

Mokytojai

1915–1940 m.: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Kazys Bizauskas, Matas Grigonis, Vytautas Kairiūkštis, Mykolas Karka, Apolinaras Likerauskas, Zigmas Skirgaila, Juozas Zikaras, P. Puzinas ir kt.

Po 1945 m.: J. Janulionis, S. Bortkevičius, J. Budzilaitė, A. Daugaravičius, K. Truncė, J. Bulzgys, Ona Maksimaitienė, A. Rusinienė, E. Gabulaitė, B. Puodžiukaitis ir kt.

Mokiniai

Bajorų mokyklą baigė Stanislovas Didžiulis, poetas Antanas Vienažindys, Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis, švietėjas kunigas Juozas Katelė ir kt.

Realinėje gimnazijoje mokėsi būsimieji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir jos stiprinimo veikėjai: Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis, akademikai Juozas Balčikonis, Povilas Brazdžiūnas, Konstantinas Jablonskis, arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas, rašytojas Balys Sruoga, gamtininkas Jurgis Elisonas, diplomatas Juozas Urbšys, generolai Jonas Černius, Kazys Navakas, Stasys Pundzevičius, Vincas Žilys, inžinierius Antanas Macijauskas ir kiti.

1915–1940 m. gimnazijoje mokėsi Juozas Ąžuolaitis, Petras Babickas, Stasys Bačkis, Kęstutis Balčys, Povilas Brazdžiūnas, Bernardas Bučas, Pranas Drąsutis, Paulius Drevinis, Henrikas Radauskas, Vytautas Gudelis, Jonas Graičiūnas, Kazys Inčiūra, Juozas Jurginis, L. Jurgutytė-Baldauf, Juozas Keliuotis, Jonas Laužikas, Alfonsas Lipniūnas, Algimantas Marcinkevičius, K. Naruševičius, Bronys Raila, Pranas Skardžius, Vytautas Skuodis, Rapolas Šaltenis, Adolfas Šapoka, Leonas Valkūnas, Vanda Zaborskaitė, Kazimieras Žoromskis, ir kiti.

Po 1945 m. baigė Stasys Eidrigevičius, Antanas Garbauskas, Eugenijus Kosinskas, Arūnas Krotkus, Vytautas Mikalauskas, Raimundas Rajeckas, Arūnas Štaras, Aleksandras Targamadzė, Ignacas Uždavinys, Juozas Vanagas, Jonas Dailidėnas ir kiti.

Literatūra

• Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 2004 04 30: Algimanto Aleksandravičiaus fotosąsiuvinis. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2005. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-659-02-5
• Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose (sud. Vytautas Baliūnas). – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2007. – 800 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-659-26-6

Išnašos

1. Juozo Balčikonio gimnazija
2. Juozo Balčikonio gimnazija
3. Mokytojų sąrašas 2022-2023 m. m.
4. Mokytojų sąrašas 2022-2023 m. m.

Nuorodos

• Mokyklos svetainė