Remove ads
Lietuvos šaulių sąjunga (sutr. LŠS) – sukarinta visuomeninė organizacija.[5]
| Lietuvos šaulių sąjunga | |
|---|---|
 Lietuvos šaulių sąjungos ženklas | |
| Veikimo laikas | 1919–1940 1944–1953 (partizaninis pasipriešinimas prieš SSRS) 1954–1989 (tremtyje) 1989– |
| Valstybė |  Lietuva |
| Pavaldus | Lietuvos kariuomenė |
| Rūšis | Asociacija[1] |
| Paskirtis | rengti narius karybos, sporto bei kultūros srityse |
| Dydis | 14 000 (2024)[2] |
| Yra dalis | Krašto apsaugos savanorių pajėgos |
| Būstinė | Laisvės al. 46, Kaunas |
| Pravardė | Šauliai |
| Sukaktuvės | birželio 27 d. |
| Vadovybė | |
| Vadas | plk. ltn. Linas Idzelis[3] |
| Vado pavaduotojas | – |
| Vado pavaduotojas – jaunųjų šaulių vadas[4] | Tadas Venskūnas |
| Simbolika | |
| LŠS vėliava |  |
Veikla apima įvairias sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, propagauoja karinį valstybės gynimą, talkina valstybei krizinėse situacijose, pvz. savanoriavimu ligoninėse Covid-19 pandemijos metu arba pasienyje (per migrantų krizę).[6][7]
Tarpukaris
1919 m. birželio 27 d. įkurta Kaune kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys. LŠS ideologiją nustatė jos sumanytojas Matas Šalčius su LŠS įkūrėju, vadu Vladu Putvinskiu.
1920 m. birželį pradėtas leisti sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmieji redaktoriai: Matas Šalčius, J. Tumas-Vaižgantas, Adolfas Klimas. Leidinyje bendradarbiavo daug žymių tarpukario poetų, rašytojų, menininkų, mokslininkų, tarnautojų, visuomenininkų.
Šaulių sąjungai, vadovaujant V. Krėvei-Mickevičiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė organizuoti Klaipėdos sukilimą – apie pusę lietuvių pajėgų sukilime sudarė šauliai, daugiausia gimnazistai (žuvo 8 kariai, 4 šauliai).[8]
1935–1936 m. Šaulių sąjunga reorganizuota, tapo pavaldi kariuomenės vadui.
LŠS buvo užmezgusi ryšius su kitų Baltijos valstybių organizacijomis. 1922 m. į Suomiją pasiųsta delegacija susipažinti su suomių organizacija Sujelus Kemta, vėliau užmegzti ryšiai su Latvijos Aizsargių ir Estijos Kaitseliitu organizacijomis.
Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: sanitarijos, ugniagesybos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino dainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas. Praėjus dvidešimčiai metų nuo organizacijos įkūrimo, 1939 m. Šaulių sąjunga turėjo 125 chorus, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrus, 105 orkestrus, 350 bibliotekų, 72 šaulių namus. Kasmet būdavo leidžiamos karinio, patriotinio turinio ir grožinės literatūros knygos. Kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, futbolas, vandens, žiemos bei jojimo ir šaudymo sportas.
Okupacija
Sovietinės okupacijos išvakarėse LŠS turėjo 62 tūkst. narių.[9] Įžengus sovietams, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai, organizacija likviduota. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta 80 % LŠS padalinių, štabų, tarybų narių.
1941–1953 m. šauliai kaip partizanai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų pajėgas.
Po karo pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė 1954 m. kovo 7 d. Čikagoje. Organizacijos atkurėjų branduolį sudarė M. Kalmantas, V. A. Mantautas, S. Pūtvytė-Mantautienė, A. Valatkaitis ir E. Klupšienė. Vėliau įsteigta daugiau Sąjungos padalinių JAV bei Kanadoje.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.
Atkūrus nepriklausomybę
1991 m. šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant parlamentą, kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šauliai I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.
1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas.[10] 1998 m. pradėtas pertvarkymas, skirtas integruoti LŠS į šalies gynybos sistemą. Suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 2000 m. sausio 12 d. patvirtintas Šaulių sąjungos statutas.[11]
1998 m. įsteigtas Vlado Putvinskio–Pūtvio klubas, apjungęs LŠS atkūrėjus veteranus. Jo ilgametis vadovas – Stasys Ignatavičius.
2019 m. Seimas paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais.
2021 m. LŠS priklausė apie 10 617 narių, o biudžetas siekė kiek daugiau nei 5,6 mln. €.[12] 2022 m. dėl karo Ukrainoje LŠS pagausėjo naujų narių, metų gale LŠS jau priklausė 12 743 šaulių, iš jų 5 565[13] – jaunųjų šaulių. Krašto apsaugos ministerija 2023 metams finansavimą padidino iki 10,8 mln. €[14], 2024 m. iki 13,6 mln. €.[15] Nuo 2023 m. LŠS planuojama pertvarkyti: pavaldumas atitektų Vyriausybei, biudžetas palaipsniui išaugtų iki maždaug 30 mln. €, o per 10 metų tikimasi sąjungą padidinti iki 30 tūkst. narių.[16]
Statistika
| Metai | Narių skaičius (iš jų jaunųjų šaulių)[17][18] | Biudžetas, € |
|---|---|---|
| 1921 | 8 384 | |
| 1922 | 8 698 | |
| 1923 | 10 547 | |
| 1924 | 14 247 | |
| 1925 | 17 316 | |
| 1926 | 18 268 | |
| 1929 | 24 594 | |
| 1930 | 26 074 | |
| 1931 | 26 400 | |
| 1932 | 27 063 | |
| 1933 | 29 412 | |
| 1934 | 31 477 | |
| 1935 | 33 741 | |
| 1936 | 35 710 | |
| 1937 | 39 385 | |
| 1938 | 46 991 | |
| 1939 | 51 428 | |
| 1940 | 62 000 – 88 000 | |
| 2011 | ~8 100 (5 100) | |
| 2012 | ~8 000 (4 800) | |
| 2013 | ~8 000 (4 800) | |
| 2014 | ~7 900 (4 700) | |
| 2015 | 9 260 (5 426) | 2,9 mln. |
| 2016 | 10 757 (6 314) | 3,7 mln. |
| 2017 | 10 424 (5 910) | 3,8 mln. |
| 2018 | 10 525 (5 880) | 4,1 mln. |
| 2019 | 11 187 (5 910) | 4,6 mln. |
| 2020 | 10 137 (5 116) | 5 mln. |
| 2021 | 10 617 (5 218) | 5,6 mln. |
| 2022 | 12 743 (5 565) | 7 mln. |
| 2023 | ~14 000 | 10,8 mln. |
Remove ads
- Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė (Alytaus apskritis)
- Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė (Kauno apskritis)
- Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė (Klaipėdos apskritis)
- Suvalkijos šaulių 4-oji rinktinė (Marijampolės apskritis)
- Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė (Panevėžio apskritis)
- Gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė (Šiaulių apskritis)
- LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė (Tauragės apskritis)
- Žemaitijos šaulių 8-oji rinktinė (Telšių apskritis)
- Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė (Utenos apskritis)
- Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė (Vilniaus apskritis)
Remove ads
- Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.
- Švieskis ir šviesk.
- Stiprink valią ir kūną.
- Būk drausmingas ir mandagus.
- Gerbk ginklą.
- Būk tiesus ir teisingas.
- Tesėk žodį.
- Būk budrus.
- Saugok valstybės turtą.
- Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.
Suformulavo V. Putvinskis–Pūtvis 1927 m.
Jaunieji šauliai yra sąjungos 11–18 metų nariai. Jie susipažįsta su sąjungos veikla, tarnybos Lietuvos kariuomenėje ypatumais, dalyvauja valstybės šventėse, miesto renginiuose, stovyklose, projektuose. 2022 metais LŠS priklausė 5 565 jaunieji šauliai.[13]
Lietuvos šaulių sąjungos vadai:[19]
- Vladas Putvinskis (1919–1922)
- Pranas Klimaitis (1922–1925)
- Mykolas Kalmantas (1925–1935)
- Pranas Saladžius (1935–1940)
- Romualdas Zykus (1989–1990)
- Aleksandras Bendinskas (1990)
- Gediminas Jankus (1990–1994)
- Rimvydas Mintautas (1994–1997)
- Leonardas Bakaitis (1997–1999)
- Jonas Gečas (1999–2000)
- Bronislovas Vizbaras (2000–2001)
- Juozas Širvinskas (2001–2010)
- Antanas Plieskis (2010–2014)
- Liudas Gumbinas (2014–2017)
- Gintaras Koryzna (2017-2020)
- Albertas Dapkus (2020-2023)
- Linas Idzelis (dabartinis vadas, nuo 2023m.)
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkai:[20]
- Vladas Putvinskis (1919–1922)
- Vincas Krėvė-Mickevičius (1922–1924)
- Stasys Šilingas (1924–1925)
- Matas Šalčius (1925–1926)
- Teodoras Daukantas (1926)
- Liudas Vailionis (1926–1927)
- Rapolas Skipitis (1927–1928)
- Vladas Putvinskis (1928–1929)
- Antanas Žmuidzinavičius (1929–1934)
Remove ads
- Lietuvos šauliai tarpukaryje
Prezidentas Kazys Grinius sveikina šaulių rikiuotę
Šauliai demonstruoja mankštos pratimus Kaune, 1939 06 24
Šaulės žygiuoja K. Donelaičio g-ve pro Nežinomojo kareivio kapą. Kaunas, 1939 06 24
Latvijos Aizsargų vadas gen. Karlis Praulas (Kārlis Prauls) iškilmingai sutinkamas Kaune. 1939 06 24
Salamiesčio šaulių orkestras tarpukaryje
Lietuvos šaulių sąjungos 20-mečio šventė Kaune, Lietuvoje, 1939 m.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads