Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD, pranc. Organisation de coopération et de développement économiques, OCDE) – 38 valstybes vienijanti tarptautinė organizacija, besivadovaujanti atstovaujamosios demokratijos ir laisvosios rinkos ekonominiais principais. EBPO valstybės narės tarpusavyje dalijasi patirtimi makroekonomikos, aplinkosaugos, švietimo, mokslo, technologijų, inovacijų srityse.^[2][3]

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Organisation for Economic Co-operation and Development Organisation de coopération et de développement économiques
Šalys steigėjos (1961 m.)   Kitos šalys narės
Santrumpa	EBPO, OECD, OCDE
Įkurta	1948 m. balandžio 16 d. (1948-04-16)
Tipas	Tarptautinė organizacija
Būstinė	Paryžius, Prancūzija
Narystė	38 valstybės  Australija  Austrija  Belgija  Kanada  Čilė  Kolumbija  Kosta Rika  Čekija  Danija  Estija  Suomija  Prancūzija  Vokietija  Graikija  Vengrija  Islandija  Airija  Izraelis  Italija  Japonija  Latvija  Lietuva  Liuksemburgas  Meksika  Nyderlandai  Naujoji Zelandija  Norvegija  Lenkija  Portugalija  Slovakija  Slovėnija  Pietų Korėja  Ispanija  Švedija  Šveicarija  Turkija  Jungtinė Karalystė  Jungtinės Amerikos Valstijos
Oficialios kalbos	Anglų, prancūzų
Generalinis sekretorius	Mathias Cormann
Biudžetas	386 mln. € (2019)[1]
Tinklalapis	www.oecd.org

Istorija

Organizacijos ištakos siekia 1948 m., kai buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OECC), vadovaujama Roberto Maržolino Maršalo plano vykdymui Europoje po antrojo pasaulinio karo. 1961 m. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencija organizacija buvo reformuota į Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, jos nariais galėjo tapti šalys už Europos ribų.^[4]

Narės

Steigėjos Europos OECC organizacijos šalys (1961 m.), tais pačiais metais prie jų prisijungė JAV ir Kanada. Organizacija vienija 36 nares. 2010 m. organizacijos nare tapo Estija, 2016 m. – Latvija,^[5] 2018 m. – Lietuva.^[6] Iš 27 Europos Sąjungos šalių tik Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Kipras ir Malta neįstojo į šią organizaciją. 2014 m. Su Rusija derybos nutrauktos po Krymo Aneksijos.

Steigėjos:
Belgija  Danija  Vokietija  Prancūzija  Graikija	Airija  Islandija  Italija  Kanada  Liuksemburgas	Nyderlandai  Norvegija  Austrija  Portugalija  Švedija	Šveicarija  Ispanija  Turkija  Jungtinės Amerikos Valstijos  Jungtinė Karalystė
Vėliau prisijungusios valstybės:
Japonija (1964)  Suomija (1969)  Australija (1971)  Naujoji Zelandija (1973)  Meksika (1994)	Čekija (1995)  Pietų Korėja (1996)  Vengrija (1996)  Lenkija (1996)  Slovakija (2000)	Čilė (2010)  Slovėnija (2010)  Izraelis (2010)  Estija (2010)  Latvija (2016)	Lietuva (2018)  Kolumbija (2020)  Kosta Rika (2021)

Taip pat skaitykite

• Sąrašas:Vidutinis darbo užmokestis EBPO šalyse

Išnašos

1. „Member Countries' Budget Contributions for 2017“. OECD. Nuoroda tikrinta 5 July 2018.
2. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
3. „Organisation for Economic Co-operation and Development“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.
4. „VŽ paaiškina: kas yra EBPO, kurios nare tampa Lietuva?“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-06-02.
5. „Lietuva tapo prestižinio valstybių klubo nare“. Lietuvos žinios. Suarchyvuotas originalas 2018-07-05. Nuoroda tikrinta 2018-06-02.
6. „Lietuva tapo 36-ąja EBPO nare“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-07-05.

Nuorodos

• OECD