Maršalo planas

Maršalo planas – pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa, kurią po Antrojo pasaulinio karo pristatė JAV generolas ir politikas Džordžas K. Maršalas (1953 m. apdovanotas Nobelio premija).^[1]

Vienas iš plakatų reklamuojančių Maršalo planą Europoje

Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Maršalo planas padėjo atstatyti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikalavo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacija. Ji turėjo tikslą centralizuoti ir planingai reguliuoti ekonomiką.

Sovietų Sąjunga, Suomija ir kitos Rytų Europos valstybės ekonominės pagalbos atsisakė.

Istorija

Paramos Europai programos pagrindus 1947 m. birželio 5 d. kalbėdamas Harvardo universitete išdėstė JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas, kurio vardu ir buvo pavadintas šis planas. Antrojo pasaulinio karo metu nusiaubta Europa buvo ką tik išgyvenusi vieną sunkiausių žiemų. Europos valstybės neturėjo ko parduoti už tvirtą valiutą, o jų vyriausybės vengė imtis ekonomistų siūlytų griežtų priemonių ekonomikai atgaivinti. Maršalas paragino JAV „padaryti viską, kad būtų atkurta pasaulio ekonomika, nes be to negalimi politinis stabilumas ir tvirta taika“. 1948 m. JAV Kongresas pritarė Maršalo pasiūlymui, bet iškėlė sąlygą, kad Europos valstybės turės drauge parengti pagalbos panaudojimo planą. Iki šios programos sudarymo Europa turėjo įsipareigoti imtis priemonių ekonominėms problemoms spręsti. Parama buvo siūlyta ir SSRS bei jos sąjungininkėms Rytų Europoje, tačiau Stalino nurodymu jos buvo atsisakyta.

Pinigų gautų pagal Maršalo planą pasiskirstymas

Valstybė	1948/49 ($ milijonai	1949/50 ($ milijonai)	1950/51 ($ milijonai)	iš viso ($ milijonai)
Austrija	232	166	70	468
Belgija ir Liuksemburgas	195	222	360	777
Danija	103	87	195	385
Prancūzija	1,084	691	520	2,296
VFR[lower-alpha 1]	510	438	500	1,448
Graikija	175	156	45	366
Islandija	6	22	15	43
Airija	88	45	—	133
Italija ir Triestas	594	405	205	1,204
Nyderlandai	471	302	355	1,128
Norvegija	82	90	200	372
Portugalija	—	—	70	70
Švedija	39	48	260	347
Šveicarija	—	—	250	250
Turkija	28	59	50	137
Jungtinė Karalystė	1,316	921	1,060	3,297

Pastabos

1. Vokietijos Federacinė Respublika ir Vakarų Berlynas 1949. Planas teoriškai apėmė visą Vokietiją – praktiškai nebuvo įgyvendintas VDR ir Rytų Berlyne.

Šaltiniai

1. Marshallo planas (Maršalo planas), ofic. Europos atkūrimo programa, European Recovery Program. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 339 psl.