„Nepirk rusiškos prekės!“ (ukr. Не купуй російське!) arba „Boikotuokite rusiškas prekes!“ (Бойкотуй російське!) – nesmurtinio pasipriešinimo kampanija, siūlanti boikotuoti rusišką verslą Ukrainoje. Protestas prasidėjo 2013 m. rugpjūčio 14 d. kaip reakcija į Rusijos Federacijos importo embargą prieš Ukrainą. Boikotą suorganizavo Vidsich socialiniuose tinkluose.[1] Kampanija išsiplėtė iki masinio brošiūrų, plakatų ir lipdukų dalinimo daugiau nei 45 miestuose ir miesteliuose. Prislopinta prasidedančių Euromaidano demonstracijų 2013 m. lapkritį, buvo atnaujinta 2014 m. kovo 2 d. Krymo krizės ir Rusijos kariuomenės intervencijos Ukrainoje metu.
Pasak aktyvistų, kampanija prasidėjo kaip reakcija į seriją ekonominių karų, kuriuos Rusija pradėjo prieš Ukrainą, įskaitant „Mėsos karą“, „Sūrio karą“, ir „Šokolado karą“.[2] 2013 m. rugpjūčio 14 d. Federalinė Rusijos muitinės tarnyba įtraukė visus Ukrainos eksportuotojus į „rizikingų“ kompanijų sąrašą, taip sukuriant Ukrainos produktų, importuojamų į Rusiją, blokadą.[3] Muitinėje laikomos šimtais sunkvežimių ir traukinių vagonų atgabentos prekės.[4]
Ukrainoje
2013 m. rugpjūčio 22 d. aktyvistai protestavo netoli Ukrainos Prezidento administracijos pastato.[5][6][7] Kampanija tęsėsi su masiniu brošiūrų, plakatų ir lipdukų dalinimu daugiau nei 45 miestuose ir miesteliuose Ukrainoje.[8][9] Rusiškų matrioškų karikatūros buvo naudojamos šioje kampanijoje.[10] Kampanija pradėjo mažėti Euromaidano pradžioje.
2014 metų kovo 2 dieną aktyvistai naudojo socialinius tinklus, siekdami pranešti apie Rusijos kompanijoms naudingų produktų arba paslaugų boikotą. Tikslas buvo sulaikyti ukrainiečių pinigus nuo keliavimo į Rusiją, kur jie galėtų būti panaudojami kariuomenei.[11] Boikotas prasidėjo kaip atsakas į Krymo krizę ir Rusijos kariuomenės intervenciją į Ukrainą.[12][13]
2014 metų kovą aktyvistai pradėjo organizuoti flashmob’us (Flashmob – judri minia) prekybos centruose ragindami nepirkti rusiškos produkcijos[14][15][16] ir boikotuoti rusiškas degalines,[17][18][19][20] bankus,[21] bei koncertus.[22] 2014 metų balandį keli kino teatrai Kijeve, Lvove ir Odesoje pradėjo vengti rusiškų filmų.[23]
2014 metų vasarą aktyvistai pradėjo organizuoti flashmob’us Kijeve,[24] ir akcijas[25] rusiškuose restoranuose ir kavinėse.
Rugpjūčio gale aktyvistai pradėjo kampaniją prieš rusiškus filmus ir serialus Ukrainos televizijų eteriuose.[26][27]
2014 metų balandį kai kurie Rusijos gamintojai pakeitė savo brūkšninius kodus iš rusiškų į ukrainietiškus.[28] Android operacinei sistemai skirta programėlė pavadinimu „Boycott Invaders“ (liet. vertimas – Boikoto įsibrovėliai) buvo sukurta atpažinti produktams iš Rusijos, įskaitant tuos, kurie slepia savo pagaminimo šalį.[29][30][31]
Tarptautinis paplitimas
2014 metų kovo pradžioje boikotas išplito į kitas šalis, dalinai į Latviją, Lietuvą, Estiją, Lenkiją, Moldovą, Gruziją,[32] ir į Čekijos respubliką.[33]
Rusiškų prekių pardavimai Ukrainoje 2014 metų spalį sumažėjo 35–50 %.[34][35] Tų pačių metų gegužės mėnesį Ukrainos prekybos centrai nusprendė nebepirkti rusiškos produkcijos. Produktų iš Rusijos įvežimas sumažėjo trečdaliu.[36]
Nuo 2014 metų sausio iki gegužės, pasak „Standard & Poor's“ reitingų, rusiško kapitalo bankų Ukrainoje indėliai sumažėjo 50 %.[37]
Ekonomistas Andrėjus Novakas pareiškė, kad rusiškos produkcijos boikotas 2014 metų kovo mėnesį padarė ne daugiau kaip kelis milijonus dolerių žalos Rusijos Federacijos ekonomikai. Jo nuomone, daug efektyviau norint kautis su Rusijos ekonomika būtų „smogti į skaudžią vietą – „Gazprom“.[38] Boikoto idėją palaiko „Fozzy Group“, ukrainietiško kapitalo keleto kompanijų grupė, turinti ir valdanti daugybę įvairių parduotuvių Ukrainoje, tačiau nėra palaikoma kitų grupių atstovybių Ukrainoje „Auchan Ukraina“ ir „Metro Cash and Carry“. Atstovybės paaiškino, kad tai yra dalis jų apolitiškos vizijos.[39]
„Advanter Group“ vadovas Andrėjus Dilachas, ragina neboikotuoti rusiškos produkcijos ir vietoj to susitelkti į ukrainietiškos produkcijos pirkimą.[40]
Rusiškai kalbantis ukrainietis „bloggeris“ (tinklaraštininkas) Danilas Vachovskis sako, jog jis sąmoningai naudojasi rusiško interneto paslaugomis ir toliau jomis naudosis, kadangi tai yra būdas paremti „palankios aplinkos verslui kūrimą“ Rusijoje. Nors tai „nėra patriotiška, tačiau verslininkų „su rubliu“ rėmimas yra galimybė suteikti šansą verslininkams sukurti projektus, kurie galėtų padaryti pasaulį geresnį“. Tinklaraštininkas taip pat pristatė keletą galingų ir ilgai išsilaikyti gebančių projektų pavyzdžių: QIWI, Ostrovok.ru ir antivirusinė Kaspersky Anti-Virus.[41]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
