Marsas (mitologija)

Romėnų mitologijoje Marsas (lot. Mārs), Mavortas, Marspiteris („tėvas Marsas“) – karo dievas, Junonos ir Jupiterio sūnus. Marso žmona – Nerija (Nerio), kuri identifikuojama su Venera ir Minerva. Atitikmuo etruskų mitologijoje – dievas Laranas. Pradžioje Marsas buvęs vaisingumo ir augimo bei gyvulininkystės globėjas, tačiau vėliau tapo asocijuojamas su karo lauku. Marsas buvo Romos globėjas. Pagal legendą Romulo tėvas. Identifikuojamas su graikų dievu Arėju. Marsas analogiškai Arėjui turi du sūnus: Formido, kurį atitinka graikų Deimas, ir Timorą, kurį atitinka graikų Fobą.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Marsas.

Bronzinė Marso statula

Kultas

Marsas taikos nešėjas, dešinėje

• Marsas taip pat buvo pavasario dievas, didžiosios šventės pagerbiančios Marsą buvo pavasarį. Buvo manoma, kad jis kontroliavo visą žemdirbystę.
• Marsui buvo aukojama prieš mūšius. Buvo sakoma, kad jis pasirodydavo mūšio lauke lydimas karo deivės Belonos.
• Buvo laikoma, kad su Rėja Silvija susilaukė Romulo (ir Remo), todėl romėnai išdidžiai vadino save Marso sūnumis.
• Pagrindinė Marso šventykla buvo Kapitolijuje, kurią dalinosi su Jupiteriu ir Kvirinu. Šie trys dievai priklausė vadinamajai Kapitolijaus dievų triadai.
• Jam buvo dedikuotas Campus Martius („Marso laukas“), kur treniravosi kariai ir atletai.
• Imperijos laikais dažnai vaizduotas ant monetu.
• Marsas Ultoras („keršytojas“) kartu su Honoru ir Virtuta, buvo labai populiarūs kariuomenėje.
• Pagal mitą
• Jo garbei buvo pavadintas (March) kovo mėnuo ir ketvirtoji nuo Saulės planeta Marsas.
• Regijoje Forum Romanum vietovėje buvo laikomi hastae Martiae („Marso ietys“) , šventi ginklai ietys ir 12 skydų, kuriuos karvedžiai pajudindavo, šaukdamasis Marso. Jei ginklai imdavo patys judėti, tai buvo blogas ženklas, pranašaujantis karą. Jei Roma buvo puolama, karvedžiai judindavo ietis ir kartodavo Mars virgila („Marsas pabudo“). Pagal legendą skydas nukrito iš dangaus, taip Marsas parodė, kad saugo romėnus. Skydas tapo Romos simboliu. Valdovo Numos įsakymu buvo padaryta vienuolika identiškų skydo kopijų, kad priešai negalėtų pavogti tikrojo.
• Šventi gyvūnai: vilkas, genys, žirgas, jautis.
• Marso ir Kvirino žyniai buvo vadinami Salii („šokinėtojais“). Pavadinimas kilo nuo to, kad jie šokinėjo gatvėmis ir dainavo Carmen Saliare. Atskirai Marso žynys buvo vadinamas flamen Martialis.

Šventės

• Kovo 1 d. buvo švenčiama Feriae Marti.
• Spalio 19 d. buvo švenčiama Armilustrium, jos metu buvo daromos karių rikiuotės.
• Kas penkeri metai buvo švenčiama Suovetaurilia, kurios metu buvo aukojami kiaulė, avis ir jautis.
• Vasario 27 d. ir kovo 14 d. Marso garbei buvo rengiamos arklių lenktynės Equirria. *Kovo 23 d. buvo švenčiama Tubilustrium, valomi ginklai ir karo trimitai.

Epitetai

• Mars Ultor („keršytojas“) turėjo šventyklą Forum Augustus vietovėje.
• Mars Gradivus („armijos pranašiausias kare“), kurį garbindavo prieš ir po karo pergalės.
• Kiti epitetai: „nugalėtojas“, „kovotojas“, „imperijos plėtėjas“, „Augusto paddėjėjas“, „sargas“, „ramintojas“.

Vaizdavimas

Mene Marsas vaizduojamas ginkluotas, su šarvais, kuoduotu šalmu, dažniausiai traukiantis karo vežimą į mūšį, laikantis skydą ir ietį.