From Wikipedia, the free encyclopedia
Etruskai (lot. Etrusci, Tusci; gr. Τυρσηνοί, Τυρρηνοί [Tyrsenoi, Tyrrhenoi], iš šio pavadinimo atsirado Tirėnų jūra, t. y. etruskų jūra]), patys save vadinę rasenna buvo Antikos tauta, kuri gyveno šiaurės vidurio Italijoje dabartiniuose Toskanos, Umbrijos ir Lacijaus regionuose[1]. Šiame regione etruskų kultūra randama tarp 800 m. pr. m. e. ir 100 m. pr. m. e. Vėliau etruskai buvo užkariauti romėnų ir įjungti į Senovės Romos valstybę.
Senovės Italijos regionas Etrurija/Rasenna | |
---|---|
Šalis | Italija (Toskana) |
Tautos | etruskai |
Kalba | etruskų kalba |
Valstybės | Etruskų konfederacija |
Miestai | Velzna, Aritimas, Pupluna ir kt. |
Etruskų istoriją, kalbą ir kultūra tiria etruskologija.
Jų kilmė, kaip ir kalba, lieka paslaptimi, bet nuo IX a. pr. m. e. jie pasklido po centrinę Italiją. Jie gali būti atkeliavę iš Mažosios Azijos, arba vidurio Europos. Etruskai gali būti ir autochtonai.
Etruskų kapuose rastos freskos, papuošalai ir keramika liudija juos buvus aukštos kultūros ir meno tauta. Pagrindiniai etruskų varžovai buvo pietuose gyvenantys graikai. Etruskų šalis – Etrūrija niekad nebuvo vieninga valstybė – tik laisva miestų konfederacija. Etrūrija klestėjo apie 800–400 m. pr. m. e.
Etruskai statė irigacinę sistemą, didelius akmeninius pastatus, gerus laivus. Jie apdirbo žalvarį, geležį ir kitus metalus. Buvo geri jūrininkai, prekiavo su Graikija ir Artimaisiais Rytais. Ši tauta galėjo naudoti graikų raštą. Po karų etruskai nusilpo ir asimiliavosi su romėnais. Graikų kalbą pakeitė lotynų kalba.
Ankstyvuoju laikotarpiu Romą valdė karaliai. Paskutiniai trys buvo etruskai:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.