From Wikipedia, the free encyclopedia
Marianų salos (angl. Mariana Islands, čamorų kalba: Manislan Mariånas) – salynas Okeanijoje, Mikronezijos regione, Ramiojo vandenyno vakaruose. Jis ilga linija išsitiesęs tarp Japonijos šiaurėje ir Karolinų salų pietuose. Šiuo metu politiškai šį salyną dalinasi dvi JAV salų teritorijos: Guamas ir Šiaurės Marianų Sandrauga.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Dabartinis pavadinimas suteiktas XVII a., tuometinės Ispanijos karalienės Marianos Austrės garbei.
Marianų salynas išsitiesęs ilga juosta iš šiaurės į pietus tarp 13° ir 21° šiaurės platumos ir 144° ir 146° rytų ilgumos.
Geologiškai jis sudaro pietinę dalį ilgesnės atkarpos, kuri vadinama Idzu-Bonino-Marianų arka, kuri tęsiasi nuo Honšiū Japonijoje, ir jai taip pat priklauso Idzu salos bei Bonino salos. Guamas yra piečiausia šios arkos sala. Ši arka susiformavo susidūrus Ramiojo vandenyno ir Filipinų jūros tektoninėms plokštėms. Ties Marianų salomis įsiterpia nedidelė Marianų plokštė. Visos salos yra seismiškai aktyvios.
Salas vakaruose skalauja Filipinų jūra, o rytuose yra giliausia pasaulyje vieta - Marianų įduba.[1]
Salose vyrauja tropiniai sausieji miškai su savita augalija ir gyvūnija. Gana gausu vandens, todėl dirva drėgna, tačiau klimatas gana sausas. Per metus tmperatūra keičiasi nedaug, nėra metų laikų.
Salyną sudaro penkiolika didelių salų, kurių pavadinimų dauguma baigiasi priesaga -an. Jos grupuojamos taip:
|
 |
|---|
| Mikronezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija
|
| Archeologinės kultūros: |
| Rai pinigai, Nan Madolis, Latte, Lelu
|
| Ispanijos Rytų Indija |
| Vokietijos Naujoji Gvinėja |
| Japonijos imperija (PRVM) |
| JAV (TTPI)
|
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Mikronezijos Federacinės Valstijos, Guamas, Kiribatis, Maršalo Salos, Nauru, Š. Marianų salos, Palau, Veiko sala |
| Didžiosios salos: |
| Marianų salos, Babeltuapas, Japas, Čiukas, Ponpėja, Kosraė |
Iki europiečių pasirodymo vietos gyventojai čamorai sukūrė savitą aukštą kultūrą.
Pirmieji europiečiai atradę Karolinų salas buvo ispanai (XVI a.). Jie šias salas pavadino Vagių salomis (Islas de los Ladrones), ir XVI a. prijungė prie savo kolonijinės imperijos kaip dalį Ispanijos Rytų Indijų. Čia buvo sudarytas to paties pavadinimo administracinis vienetas.
1898 m. salynas buvo politiškai padalintas, kadangi Guamas atiduotas JAV, o šiaurinės salelės parduotos Vokietijai (kaip Vokietijos Naujoji Gvinėja).
Guamas beveik be pertraukų buvo valdomas JAV, tuo tarpu šiaurinės salos per XX a. keletą kartų ėjo iš rankų į rankas: 1918 m. perduotos Japonijai (kaip Pietų Ramiojo Vandenyno Mandatas, Saipano rajonas), vėliau buvo administruojamos JAV (kaip Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija, Marianų salų rajonas). 1978 m. šios salos pasirinko prisijungimą prie JAV kaip Marianų Šiaurinės Salos.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.