Liuksemburgo ekonomika

Liuksemburgo ekonomika išsiskiria tarp visų ES šalių savo raida. 1850 metais atrasta geležies rūda pažymėjo Liuksemburgo persilaužimą ir lėmė jo ekonomikos pakilimą. Svarbi plieno pramonė buvo įkurta pietvakariniame šalies pakraštyje, pritraukusi dešimtis tūkstančių užsienio darbuotojų į rūdos kasyklas ir plieno gamyklas ir atnešusi suklestėjimą visai šaliai.

Liuksemburgo ekonomika
Valiuta	Euras
Fiskaliniai metai	sausio 1 - gruodžio 31
Prekybos partneriai	Europos Sąjunga
Statistiniai duomenys
BVP	40,81 mlrd. $ (2010)
BVP augimas	3,2 % (2010)
BVP gyventojui	81800 $ (2010)
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 0,4%; pramonė 13,6 %; paslaugos 86 %
Infliacija	2,1 % (2010)
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 2,2 %; pramonė 17,2 %; paslaugos 80,6 %
Bedarbystė	4,9 % (2010)
Pagrindiniai pramonės sektoriai	bankininkystė ir finansinės paslaugos, geležis, plienas, IT, telekomunikacijos, pervežimai, maistas, chemikalai, metalai, stiklas, aliuminis
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	17,82 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriai	Vokietija 19,7 %, Prancūzija 15,8 %, Belgija 11, %
Importo pajamos	23,67 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriai	Belgija 27,2 %, Vokietija 23,1 %, Kinija 18,6 %
Tiesioginės užsienio investicijos	11,21 mlrd. $
Bendroji skola užsieniui	1,892 trln. $
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas	16,2 % nuo BVP
Tiesioginės įplaukos	20,88 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos	22,11 mlrd. $
Bankų reitingavimas	Standard & Poor's: AAA Moody's: Aaa Fitch: AAA
Rezervo fondas	980,92 mln. $
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Eksportas

Plieno eksportas sudaro ketvirtadalį Liuksemburgo eksporto. 'Arcelor' grupė pagamina 90 % viso Liuksemburgo plieno produkcijos. Nepaisant didelio ėjimo iš darbo aštuntajame dešimtmetyje, 'Arcelor' išlieka didžiausiu darbdaviu šalyje. 'Arcelor' yra didžiausias pasaulyje plokščiojo anglinio plieno bei ilgojo anglinio plieno gamintojas bei yra tarp lyderių nerūdijančio plieno gamyboje ir yra tarp didžiausių firmų Europoje pagal platinimą, transformavimą bei prekybą. Iš Liuksemburgo yra kontroliuojami 'Astra' palydovai.

Pramonė

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos didelės pastangos buvo įdėtos stengiantis atnešti įvairovę į buvusią monolitinę pramonę. Aliuminio, stiklo, cemento, padangų, magnetinių juostelių ir kompiuterių gamintojai įkūrė gamyklas, buvo įrengtos 'Esch - surgre' ir 'Rosport' užtvankos. Liuksemburge antra pagal dydį Europoje siurblinė pagamina daug hidroenergijos.

Paslaugos

Mokesčių nuolaidos, pagalba imant paskolas ir kitos nuolaidos yra siūlomos kompanijoms ketinančioms įkurti savo gamyklas Didžiojoje Hercogystėje. Vis dėlto, nepaisant šių pastangų Liuksemburgo pramonės darbas ženkliai krenta, žymėdamas perėjimą į paslaugų sferą.

Finansai

Liuksemburgas vaidina didelį vaidmenį kaip garsus tarptautinis finansinis centras. Daug bankų ir svarbių investuotojų investicijų atėjo į sostinę, po 1929 metais priimtų ekonominių įstatymų, tenkinančių bankus bei Holdingo kompanijas.

Liuksemburge yra priskaičiuojama daugiau kaip 14000 holdingo kompanijų, apie 1300 investicinių fondų ir 220 bankų, kurie sudaro didžiausią bankininkystės koncentraciją visoje Europos Bendrijoje.

Liuksemburgas, patvirtindamas savo kaip svarbaus Euro ryšių centras, ateityje turėtų pritraukti vis daugiau Europos investicinių fondų.

Integracijos į ES pradžia

Ekonomikos struktūra ir geografinė padėtis neišvengiamai paskatino Liuksemburgą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis. Nuo 1921 metų su Belgija, o nuo antrojo Pasaulinio karo su Belgija ir Nyderlandai sukuriant Beniliuksą, ekonominę sąjungą kuri buvo pirmasis žingsnis link Europos Sąjungos.

Žemės ūkis

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys)
1	Karvės pienas	277	11	Kiauliena	9
2	Kviečiai	97	12	Rugiai	8
3	Miežiai	53	13	Avižos	6
4	Galvijų mėsa	24	14	Vištų kiaušiniai	1
5	Bulvės	21	15	Įvairūs grūdai	1
6	Kvietrugiai	21	16	Pupelės	0,9
7	Vynuogės	17	17	Kriaušės	0,9
8	Rapsai	16	18	Arkliena	0,7
9	Vištiena	11	19	Morkos ir ropės	0,3
10	Obuoliai	10	20	Salotos	0,2

Nuorodos

• OECD puslapis apie Liuksemburgą

v • a • r

Europos šalių ekonomikos

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikanas | Vengrija | Vokietija
Europos ekonomika
Europos Sąjungos ekonomika