From Wikipedia, the free encyclopedia
Iki Antrojo pasaulinio karo Italijos ekonomika daugiausia rėmėsi žemės ūkiu. Po karo ekonomika stipriai keitėsi ir šalis tapo pramonine. Italija buvo viena iš Anglies ir plieno bendrijos, kuri vėliau evoliucionavo į Europos Sąjungą, kūrėjų. 2010 m. Italija pagal bendrąjį vidaus produktą buvo aštunta pagal dydį pasaulio ekonomika ir ketvirta pagal dydį Europoje.[1] Italija yra Didžiojo aštuoneto ekonominės organizacijos ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.
| Italijos ekonomika | |
.jpg) | |
| Valiuta | Euras |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | sausio 1 - gruodžio 31 |
| Prekybos partneriai |  Europos Sąjunga |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 2,855 trln. $ |
| BVP augimas | 1,1 % (2010) |
| BVP gyventojui | 35400 $ |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 1,8 %; pramonė 24,9 %; paslaugos 73,3 % |
| Infliacija | 1,4 % |
| Darbo jėga | 25,05 mln. |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | paslaugos 65,1 %, pramonė 30,7 %, žemės ūkis 4,2 % |
| Bedarbystė | 7,6 % (2011 K3) |
| Pagrindiniai pramonės sektoriai | Turizmas, komunikacijos, mašinos, plienas, chemikalai, farmacija, maistas, tekstilė, automobiliai, apranga |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 458,4 mlrd. $ |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | Vokietija 12,6 %, Prancūzija 11,57 %, JAV 5,92 % |
| Importo pajamos | 459,7 mlrd. $ |
| Pagrindiniai importo partneriai | Vokietija 16,6 %, Prancūzija 8,82 %, Kinija 6,53 % |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 118,1 % nuo BVP (2010) |
| Tiesioginės įplaukos | 960,1 mlrd. $ |
| Tiesioginės išlaidos | 1,068 trln. $ |
| Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: BBB+ Moody's: A2 Fitch: AA- |
| Rezervo fondas | 165,796 mlrd. $ |
Dėl kalnuoto ladšafto didelė Italijos dalis nėra tinkama žemės ūkiui, dėl to šalis yra maisto produktų importuotoja. Italijoje taip pat nėra ir svarbių gamtinių išteklių, pvz., naftos, geležies rūdos ar anglies, dėl to šios žaliavos taip pat yra importuojamos. Italija yra ir didelės dalies savo naudojamos elektros energijos importuotoja.
Italijos šiaurinė ir pietinė dalis socioekonominiu požiūriu labai skiriasi. Italijos šiaurė yra industrializuota, čia yra pagrindinis šalies finansinis centras Milanas. Bedarbystė šiaurinėje dalyje sudaro 4 procentus. Tuo tarpu šalies pietūs daugiausia yra žemės ūkio kraštas, čia bedarbystė sudaro 20 procentų.
Šalies bendrasis vidaus produktas yra panašaus dydžio kaip Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, o bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui yra panaši kaip Vokietijoje.
| Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys) | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Karvės pienas | 11285 | 11 | Persikai ir nektarinai | 1589 |
| 2 | Kviečiai | 8855 | 12 | Kiauliena | 1557 |
| 3 | Vynuogės | 7793 | 13 | Ryžiai | 1400 |
| 4 | Pomidorai | 5976 | 14 | Galvijų mėsa | 890 |
| 5 | Cukriniai runkeliai | 4390 | 15 | Salotos | 847 |
| 6 | Alyvuogės | 3473 | 16 | Vištiena | 790 |
| 7 | Apelsinai | 2527 | 17 | Mandarinai | 786 |
| 8 | Obuoliai | 2208 | 18 | Kriaušės | 770 |
| 9 | Kitos daržovės | 1650 | 19 | Vištų kiaušiniai | 724 |
| 10 | Bulvės | 1603 | 20 | Įvairūs melionai | 653 |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
