From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – didžiausias (biudžetu, kolektyvu, plotu, scena) Lietuvos teatras. Specializuojasi muzikiniame teatre, t. y. baleto ir operos (ne dramos) spektakliuose.
 |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| LNOBT pastatas | |
|---|---|
| Vieta | Naujamiestis (Vilnius) |
| Architektas | Elena Nijolė Bučiūtė |
| Savininkas | Kultūros ministerija |
| Atidarymas | 1974 m. |
| Paskirtis | Teatras |
| Talpa | 984 vietos[5] |
1636 m. rugsėjo 4 d. Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre įvyko pirmasis Lietuvoje operos spektaklis. Vilnius tapo viena pirmųjų su naujuoju baroko meno žanru susipažinusių Europos sostinių.
XVIII a. Opera ir baletas Lietuvoje gyvavo imtuose steigti didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruose.
1785 m. Vilniuje ir Klaipėdoje pradėjo veikti viešieji miestų teatrai. Vilniuje viešojo teatro istoriją pradėjo žymusis lenkų teatro veikėjas Wojciechas Bogusławskis, vėliau – iki 1864 m. – teatre vaidino įvairių antreprenerių lenkų, vokiečių, po 1863–1864 m. sukilimo – rusų, gana dažnai italų operos trupės. 1844 m. Kaune, Perkūno namuose įrengus teatrą, o 1892 m. pastačius teatro rūmus, Vilniaus trupės nuvykdavo ir ten.
1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje buvo parodyta dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko „Birutė“, pirmoji lietuviška opera.
1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugija laikinojoje sostinėje Kaune įsteigė Operos vaidyklą, dabartinį Nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuris pirmąją premjerą – G. Verdi ,,Traviatą“ – parodė gruodžio 31 d. Ši diena laikoma mūsų teatro gimtadieniu.
1925 m. gruodžio 4 d. baleto trupė, iki tol pasirodžiusi operose ar koncertuose, parodė pirmąjį savarankišką spektaklį, Leo Delibes’o ,,Kopeliją“.
Nuo 1926 m. maždaug kas antrą operos (ir vieną kitą baleto) spektaklį transliuodavo Kauno radiofonas.
1935 m. baletas viešėjo užsienyje – sausio mėnesį Monte Karle parodė 10 spektaklių, vasario – kovo mėn. Londone (Alhambros teatre) – 32 spektaklius; viešnagės repertuare buvo „Giselle“, „Coppelia“, „Gulbių ežeras“, „Raimonda“ (lietuvių teatras pirmasis Vakarams parodė šį vieną paskutiniųjų M. Petipa choreografijos šedevrų), taip pat „Piršlybos“ ir dar keletas vienaveiksmių baletų. Teatro operos solistai viešėjo Rygos, Talino, Stokholmo, Paryžiaus, Prahos, Romos, Milano scenose, 1936 m. solistų grupė dainavo Buenos Airių Colon teatre.
Iki 1940 m. sovietinės okupacijos buvo pastatyta pasaulinio repertuaro ir lietuvių autorių, 41 kompozitoriaus 61 opera, baleto trupė parengė 29 kompozitorių 36 baletų premjeras. Tarp jų buvo svarbiausi romantiniai baletai, dažnai skambėjo modernioji muzika, 1933 m. pasirodė ir pirmieji lietuviškieji baletai. Teatro veiklą sutrikdė kai kurių jo narių likimus skaudžiai palietusi 1940 m. sovietų okupacija, karas, nacių okupacija. Tačiau tie įvykiai teatro veiklos iš esmės nepakeitė. Operos meno pajėgos buvo tiek išaugę, kad 1940 m. įsteigta Kauno Operetė (dabartinis Muzikinis teatras), 1942 m. Vilniuje – Operos teatras (iki II-osios sovietų okupacijos parengė 6 operų ir vieną baleto premjerą).
1948 m. Operos ir baleto teatras iš Kauno perkeltas į Vilnių, J. Basanavičiaus g. esantį teatrą.
Sovietai sustabdė XX a. klasika operų ir baletų pasirodymus. „Socialistinė kūryba“ vyko sunkiai, jos trūkumą kompensavo vad. „realistiniais“, „pažangiais“ rusų (P. Čaikovskio, M. Musorgskio, N. Rimskio-Korsakovo ir kt.) kūriniai. Švelnėjant okupacijai, švelnėjo ir kultūrinė politika, repertuaro pusiausvyra atstatyta. Teatras liko tautinės kultūros židiniu bei dvasios vertybių puoselėjimo vieta, kur netrūko talentingų menininkų.
1974 m. teatras persikėlė į ilgai statytus naujus rūmus A. Vienuolio g. (architektė Nijolė Bučiūtė), vienos moderniausių to meto scenos technikos galimybės išplėtė ir veikalų pastatymo menines galimybes. Naujas teatras tapo žinoma sovietine scena.
1987 m. teatro ir politiniame gyvenime prasidėjo permainos. Atkurti ryšiai su lietuvių muzikais užsienyje, 1988 m. sausį teatras pirmąsyk peržengė SSSR sieną, – baleto ir operos trupės pasirodė Varšuvos didžiajame teatre. Atkurtas tarptautinis bendradarbiavimas – reikšmingas teatro bruožas. Operos ir baleto trupės gastrolių išvyksta beveik kasmet, teatre vieši pasaulyje pripažinti menininkai.
1998 m. liepos 1 d. teatras paskelbtas nacionaline institucija, tapo Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru.
2001 m. LNOBT pakvietė į Trakus. 2001–2011 m. kasmet Trakų pilies kieme rodyti spektakliai.
2003 m. teatras įstojo į tarptautines organizacijas – ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija) bei asociaciją Opera Europa.
2005 m. rugsėjį teatras išleido pirmąjį iliustruoto žurnalo, apie operos ir baleto aktualijas teatre, numerį Bravissimo.
2006 m. įvyko pirmojo bendro pastatymo su pasaulio teatrais premjera – A. Minghellos režisuotas Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ pastatymas su Anglijos nacionaline opera ir Metropolitan Opera (Niujorkas) teatru. Dabar LNOBT parengė jau 12 bendrų pastatymų, veikla įvertinta kaip lygiaverčio partnerio garsiems pasaulio operos teatrams.
2012 m. baleto trupės vadovo K. Pastoro iniciatyva pradėtas rengti kasmetinis baleto trupės projektas „Kūrybinis impulsas“.
2019 m. choreografo Martyno Rimeikio sukurtas baletas „Procesas“. Pirmasis spektaklis iš Lietuvos, parodytas per Mezzo TV.
2023 m. kovo-spalio mėn. teatre atliktas remontas. Pakeisti langai, radiatoriai, vamzdynai, stogo danga, pagerintas energetinis efektyvumas.
Anastasija Čumakova, Kristina Gudžiūnaitė, Marija Kastorina, Olga Konošenko, Haruka Ohno, Julija Stankevičiūtė, Olesia Šaitanova, Romas Ceizaris, Jeronimas Krivickas, Jonas Laucius, Genadij Žukovskij.
Greta Gylytė, Rūta Lataitė, Gohar Mkrtchyan, Julija Turkina, Ugnė Milerytė, Karolina Matačinaitė, Aleksandra Ivanova, Ignas Armalis, Ernest Barčaitis, Mantas Daraškevičius, Daniel Dolan, Edvinas Jakonis, Zsolt Kovac, Stanislav Semianiura, Igoris Zaripovas, Voicech Žuromskas, Laimis Roslekas.
Nailia Adigamova, Urtė Bareišytė, Charlotte Lejeune, Vilija Montrimaitė, Marine Pontarlier, Nora Straukaitė, Eimantė Šeškutė, Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė, Vaida Šniurevičiūtė, Tomas Ceizaris, Victor Coffy, Lorenzo Epifani, Gediminas Švendravičius, Benjamin Thomas Davis.
Eglė Brundzaitė-Budnik, Paulina Čistovaitė, Barbora Gudavičiūtė, Adriana Jakonytė, Agnė Juškaitė, Rūta Karvelytė, Gabrielė Marčiukaitytė, Briese Phelan-Boyd, Vakarė Radvilaitė, Kotryna Rudych, Miryam Roca Cruz, Paula Krivickaitė, Viltė Lauciūtė, Margarita Makejeva, Viktorija Frik, Vita Nalivaikienė, Darija Seliukaitė, Nijolė Seriožnikova, Brigita Švendravičiūtė, Agnė Trimonienė, Dominyka Vosiliūtė, Aistis Kavaliauskas, Karolis Šemetas, Tomas Kratkovskis, Arnas Kunavičius, Andrea Canei, Imanol Sastre, Jonas Kertenis, Joao Jezler, Anastasiia Tokina.
BALETO MENO VADOVAS - Martynas Rimeikis; BALETO DIREKTORĖ - Rūta Butvilienė; BALETO KOORDINATORĖ - Jolanta Davolytė; REPETITORĖ - Živilė Baikštytė; REPETITORĖ - Anastasija Čumakova; REPETITORĖ - Rasa Taučiūtė-Idienė; REPETITORIUS - Aurelijus Daraškevičius; REPETITORIUS - Valerijus Fadejevas; REPETITORIUS - Stefano Palmigiano; VYR. KONCERTMEISTERĖ - Julija Antonova; KONCERTMEISTERĖ - Danutė Bernatavičiūtė; KONCERTMEISTERIS - Eugenijus Žarskus; KONCERTMEISTERĖ - Yana Liebedeva.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
