Kulautuva
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kulautuva – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 19 km į vakarus nuo Kauno, 2 km į pietvakarius nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Kulautuvos seniūnija. Veikia Kulautuvos vidurinė mokykla, Kulautuvos biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-53093), sveikatingumo ir rekreacijos takas (3 km link Tamaros kalno), Kulautuvos reabilitacijos klinika (apie 100 vietų, veikia nuo 2014 m.), miestelio bendruomenė, kaimo turizmo sodyba „Miško svetainė“. Yra rekolekcijų namai, Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės mokykla, Jaunimo namai, girininkija, kapinės. Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas stovi miške prie šiaurinio įvažiavimo (paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1938 m., atstatytas 1989 m.), stovi Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklas (pastatytas 1934 m., skulptorius Stasys Stanišauskas, atstatytas 1990 m. 1956 m. Madonos statula perkelta į bažnyčios šventorių).
| Kulautuva | ||
|---|---|---|
 | ||
  Kulautuva |
||
| 54.941°š. pl. 23.645°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Kulautuvos seniūnija | |
| Gyventojų | 1 393 | |
 Vikiteka | Kulautuva | |
1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kalanten kaimas Paštuvos žemėje. Vėliau pavadinimas įvairuoja: Galanten (1370 m.), Golanten (1372 m.) ir kt. Rytų slavų kalbose XVI a. pabaigoje pasirodo priesaga -av- (Колотово, 1578 m.).[2] 1610 m. Vilkijos valsčiaus dokumente minima pavardė Kolotovskis, tikriausiai kilusi nuo gyvenvietės vardo. Dabartinė miestelio lytis Kulautuva aptinkama nuo 1854 m.
Bronius Kviklys teigė, kad senovėje lietuviai gyvenvietę vadino Kulautai (pavardės Kulautas daugiskaita), tačiau tokia pavardė neaptinkama jokiuose raštuose. Labiau tikėtina, kad pavadinimo šaknis buvo kal- arba kol- (slaviškai), bet ne kul-, ir yra kilusi nuo pavardės Kalanta, bet vėliau dėl slavų įtakos virto Kalantava, Kulautava ir galiausiai lietuviškesne lytimi Kulautuva.[3][4]
Liaudies etimologija sieja miestelio vardą siejamas su žodžiu kultuvė – pasakojama, kad senovėje moterys, Nemune plaudamos skalbinius, triukšmingai juos velėdavo kultuvėmis. Dėl to kultuvė pavaizduota ir miestelio herbe. Yra ir kita nuomonė, kad vietovė gavusi pavadinimą nuo veiksmažodžio kūlauti („gaudyti žuvis po ledu, jas pritrenkiant“).[5]
Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Iš šiaurės ir rytų prie miestelio prieina Kulautuvos miškas.
Pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir kryžiuočių. XV a. minimas Kulautuvos palivarkas. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino S. Bulota. Tuo metu Kulautuva buvo palivarkas Kauno apskrityje, priklausęs Šarakauskui.[6]
Vasarviete tapo XX a. pradžioje. 1933 m. balandžio 21 d. oficialiai paskelbta poilsiaviete. Kurorto įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, kurio rūpesčiu paruoštas kurorto planas (projektavo Jonas Kova-Kovalskis), gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kulautuva tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė). XX a. viduryje įkurti vaikų darželis, jaunimo namai, kultūros namai, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija „Kregždutė“, ambulatorija. Prie Kulautuvos – ant Nemuno šlaito Virbaliūnų kaime, vokiečių okupacijos metais ir pokariu veikė sklandytojų mokykla.[7]
Sovietmečiu Kulautuvoje buvo rengiamos rajono dainų šventės. 1948–1949 m. SSRS valdžia ištrėmė 5 Kulautuvos gyventojus. Sovietinės okupacijos metais LKBK ir kitą draudžiamąją spaudą Kulautuvoje platino Alfonsas Svarinskas, Stasė Jasiūnaitė. 1993–1996 m. rasti Kulautuvos lobiai.[8]
2001 m. patvirtintas Kulautuvos herbas, 2003 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 248 suteiktas miestelio statusas (iki tol oficialiai buvo miestas). 2005 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudotas teletiltas sujungti LR Seimą ir Kulautuvos bendruomenę. 2017 m. vasario 22 d. Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. | Raudondvario valsčius | Kauno apskritis | |
| 1946–1950 m. | miesto tipo gyvenvietė | ||
| 1950–1953 m. | Vilijampolės rajonas | Kauno sritis | |
| 1953–1955 m. | ? | ||
| 1955–1995 m. | Kauno rajonas | ||
| 1995– | Kulautuvos seniūnija | Kauno rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
 | |||||||||
| 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1978 m.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 128 125 (miestelyje) 3 (dvare) |
1 022 | 1 242 | 2 100 | 1 234 | 2 000 | 1 303 | 1 367 | 1 425 | 1 393 |
Žymūs žmonės
- Vytautas Augustauskas (1882–1944), kurorto įsteigėjas, Kulautuvoje gyvenęs 1930–1944 m. Jo gyvenamąjį namą žymi atminimo lenta.
- Stasė Jasiūnaitė (1912–1986), rašytoja, dirbusi Kulautuvos sanatorijoje. Gyvenamasis namas pažymėtas atminimo lenta. Ant jos kapo Kulautuvos kapinėse pastatytas ąžuolinis Kristus (tautodailininkas Ipolitas Užkurnis).
- Kazys Abromavičius (1928–2008), dailininkas akvarelininkas, gimęs Kulautuvoje.
- Raimonda Židonienė-Šiurkutė (1960–), choro dirigentė ir pedagogė, gimusi Kulautuvoje.
- Tadas Gudas (1986–), metų inžinierius leidęs vasaras Kulautuvoje.
- Ignas Bendikas (1987–), Inžinierius, Tado Gudo mokslinis bendradarbis.
Miestelis stačiakampio plano. Svarbiausi statiniai:
- Medinė Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, pastatyta 1932 m., sudeginta 2012 m., atstatyta 2021 m.
- Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklas (skulptorius Stasys Stanišauskas), pastatytas 1934 m. Prezidento Antano Smetonos 60–mečio jubiliejaus proga,[18] nugriautas 1956 m. (statula perkelta į bažnyčios šventorių), atstatytas 1990 m.
- Paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1938 m., atstatytas 1989 m.
Sovietiniais metais lietuviško tautinio meno mylėtojų pastangomis pirmą kartą dainų šventė įvyko Kulautuvoje, tik ką įrengtoje estradoje, 1953 m. birželio 27 d.
Nuo 2001 m. čia vyksta dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“. 2005 m. Kulautuvoje įvyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Tai antroji tokia šventė po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų ir Kauno rajono įkūrimo penkiasdešimtmečio sukaktims pažymėti. Rajono dainų šventė vyko ir 2007 m. birželio 16 d.
Laisvės kovų paminklas, 1938 m.
Buv. sanatorijos pastatas
Sveikatingumo takas
Buvęs karjeras [19]
Gulbių tvenkinys
Kulautuvos dvarui atminti
Sodai Kernavės g.
Rodyklė į Švč. Marijos apsireiškimo vietą
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
