Ketvergiai

Ketvergiai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės vakaruose, 9 km į šiaurę nuo Priekulės, Minijos dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Eina kelias  2202  Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas . Plečiasi kaip Klaipėdos priemiestis.^[2] Veikia Ketvergių pagrindinė mokykla. Stūkso Akmuo Baravykas – geologinis paminklas, sukurtas ir nutašytas 1934 m. Kretingos Bajorų kalėjimo kalinių. Ant Minijos išlikęs istorinis Šernų tiltas. Yra senosios liuteronų kapinės.^[3]

Ketvergiai
[[Vaizdas:KetvergiaiŠkola.JPG|{{#if:|270px]] Ketvergių mokykla
Ketvergiai
55.640°š. pl. 21.297°r. ilg. / 55.640; 21.297 (Ketvergiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Dovilų seniūnija
Gyventojų (2021)	656
Vikiteka	Ketvergiai
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Ketvergiaĩ Kilmininkas: Ketvergių̃ Naudininkas: Ketvergiáms Galininkas: Ketvérgius Įnagininkas: Ketvergiaĩs Vietininkas: Ketvergiuosè
Istoriniai pavadinimai	vok. Kettwergen, Kybelken Matz, Matz Kabelek

Etimologija

Pavadinimas kildinamas iš nepaliudyto asmenvardžio Ketvergis (ketvergis – „ketverių metų gyvulys“).^[2]

Istorija

Pramoninė sritis Ketvergių kaimo pietuose

1785 m. minimas kaip karališkasis kaimas, buvo 6 sodybos. XX a. pradžioje kaimas turėjo pradžios mokyklą, 1905 m. buvo 129 gyventojai, kurių absoliučią daugumą sudarė lietuviai.^[2]

Sovietmečiu buvo Lėbartų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[4]	1905 m.[5]	1910 m.[6]	1925 m.	1959 m.sur.[7]	1970 m.sur.[8]	1979 m.sur.[9]
46	129	129	131	78	84	76
1985 m.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-	-
128	132	259	560	656	-	-

Žymūs žmonės

• Asta Kosaitė-Strumilienė (1960–2020), pedagogė, visuomenininkė, etnokultūrininkė, muzikė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtoja.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 113.
3. „Objekto Nr. 24369 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
4. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
7. Ketvergiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 130 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Ketvergiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 301
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.