From Wikipedia, the free encyclopedia
Karelija (karel., suom.: Karjala, rus.: Карелия, šved.: Karelen) – istorinis regionas Šiaurės Europoje. Šiais laikais regionas padalintas tarp Rusijos ir Suomijos. Rytinė Karelija priklauso Rusijai (Karelijos Respublika ir dalis Leningrado srities), o Suomijai priklausanti Karelija dalinama į Šiaurės ir Pietų Kareliją.
Kitos reikšmės – Karelija (reikšmės).| Finougrų istorinis regionas Karelija (Karjala) | |
|---|---|
.jpg) | |
| Vėliava |  |
| Šalis | Rusija (Karelija, Leningradas), Suomija (Šiaurės, Pietų) |
| Tautos | karelai |
| Valstybės | Karelijos kunigaikštystė (X-XV a.) |
| Laikotarpis | Korelai iki XI a. Naugardo duoklininkė XI-XV a. Rusijos dalis nuo 1478 m. |
| Miestai | Priozerskas, Vyborgas |
 | |
| Rusijos istoriniai regionai: Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras | |
Priklausomai nuo regiono Karelijos gyventojai yra daugiausia karelai, suomiai ir rusai. Karelai ir dalyje Karelijos gyvenantys vepsai, kaip ir samiai, yra seniausi Šiaurės Europos gyventojai.
Karelija yra Šiaurės Europoje tarp Baltijos ir Baltosios jūrų. Šiaurės pietų kryptimi Karelija yra tarp 60 laipsnių platumos ir poliarinio rato. Šiaurėje ribojasi su Laplandija (ribos tarp šių kraštų neaiškios ir nuolat kito). Rytuose Karelija ribojasi su Baltąja jūra ir Onegos ežeru (ir už Onegos ežero esančia Vepsija, Kijevo Rusijoje žinoma kaip Zavoločjė), pietuose su Suomijos įlanka ir Ladogos ežeru, kur Karelijos sąsmauka susisiekia su pelkingomis žemumomis – Ingrija. Vakaruose Karelija pereina į Suomijos Savonijos ir Kainū regionus. Bendras Karelijos plotas yra apie 200 000 kv.km.
Regionas kultūriškai nėra vieningas. Tradiciškai rusiškoji Karelijos dalis skirstoma į keturis subregionus, kur gyvena atskiros etninės subgrupės, paplitę skirtingi dialektai:
Dabar Karelija padalinta į keturias dalis:
Nuo seniausių laikų istorinės Karelijos teritorija buvo apgyvendinta finougrų genčių, tarp kurių pereinamuoju į feodalizmą laikotarpiu kristalizavosi korelai, lapiai, vepsai (livikai, liudikai) ir kt.
VI a. pirmą kartą paminima Karelijos teritorijos gentis livikai (istorikas Jordanas), o korelai pirmą kartą paminėti VII a. (Saksas Gramatikas). Liudikai vokiečių metraščiuose minimi IX a., o 921 m. juos (kaip luud-aana) mini arabų keliautojas Achmedas ibn Fadlanas.
Karelijos istorija prasidėjo vienoje iš kelių dabartinės istorinės Karelijos žemių, taip vadinamoje „Tikrojoje Karelijoje“ (Varšinaiš Karjala, dabartinė Suomijos Pietinė Karelija ir Rusijos Karelijos sąsmauka), kuri pietuose ribojosi su Ingrija, vakaruose – su Savo, o šiaurėje – su lapių gentimis. Ji buvo apgyvendinta korelų genties. Jau VII a. minima, kad korelai turėjo daug žemių, kurios rinkdavo kunigaikščius (tituluojamus valitais). Jau tada į šias teritorijas karo žygius rengė Danijos vikingai, kas paspartino genčių ir žemių jungimosi procesus.
Iki IX a. Tikrojoje Karelijoje susiformavo trys stambios vietinės žemės (kunigaikštystės) aplink gyvenvietes Korelą, Tiuri ir Vipuri. Apie X a. jos buvo sujungtos į centralizuotą korelų valstybę – Karelijos kunigaikštystę su centru Korele. 1015 m. norvegų kūrinyje Sakmė apie Šventą Olavą minima Norvegijos karaliaus viešnagė Karelijoje. 1066 m. Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.
Dėl nuolatinių vikingų antpuolių Karelijos kunigaikštystė XI–XIII a. neretai rėmėsi kaimynine Novgorodo respublika, su kuria kartu korelai rengdavo karo žygius į gretimas sritis: savo ir heme (Нämе) genčių žemes vakaruose (dab. Suomija), vesių (livikų bei liudikų) žemes rytuose ir lapių žemes šiaurėje. Šie žygiai plėtė Karelijos kunigaikštystės įtaką, tokiu būdu korelų įtaka siekė Baltąją jūrą. Korelai taip pat puldinėjo estus Baltijos jūroje ir Švediją: 1187 m. puolė jos sostinę, o 1198 m. – jos miestą dabartinėje Suomijoje – Turku (Abo).
Novgorodo respublika ir Švedijos karalystė buvo dvi valstybės, kurios nuo X a. reiškė interesus į Baltijos finų gyvenamus regionus. 1042 m. šios dvi valstybės pirmą kartą pasidalijo įtakos sferomis teritorijose, kurios apėmė sumių, hemių, savo, korelų, vesių, ingrų, lapių žemes. Po šio pasidalinimo korelų teritorijos atiteko į Novgorodo įtakos sferą ir 1227 m. korelai buvo apkrikštyti – tapo provoslavais.
XIII a. pabaigoje konkurencija tarp Švedijos ir Naugardo dėl Karelijos vėl sustiprėjo. Trečiojo švedų kryžiaus žygio metu (1293-1295 m.) Torkelio Knutsono vadovaujami švedai užėmė vakarinę Karelijos dalį ir pastatė Vyborgo tvirtovę. 1323 m., po 30 metų trukusių karų, Tikrojoje Karelijoje, tarp Novgorodo ir Švedijos buvo sudaryta „amžinoji“ Orechovo taika, kuria sumių, hemių ir savo žemės atiteko Švedijai (dabar sudaro pietinę Suomiją), o kitos žemės – Novgorodui. Tikroji Karelija irgi buvo padalinta tarp Novgorodo ir Švedijos, pastarajai atiduodant Vipuri.
Po šios taikos prie Karelijos kunigaikštystės prijungtos milžiniškos teritorijos ir vietos genčių pagrindu ėmė formuotis karelų tautybė bei kalba, taip pat Karelijos subregionai. Tuometinė Karelija valdė ir dabartinę Suomijos vidurinę dalį (Ostrobotniją), taip pat lapių gyvenamą Laplandiją (dab. Murmansko sritis, šiaurinės Suomija, Švedija ir Norvegija). Dėl pastarosios sienų 1326 m. sudaryta sutartis tarp Norvegijos ir Novgorodo.
Tačiau tuo pačiu šia sutartimi kunigaikštystė buvo prijungta prie Novgorodo respublikos kaip jos vasalė, ir čia buvo skiriami vietininkai, turėję pakeisti vietos kunigaikštį (valitą).
Paskutinį kartą korelai bandė atkurti savo valstybingumą per 1337–1338 m. sukilimą, kuomet, pasitelkę Švedijos pagalbą, sumušė Novgorodo vietininkus (tuo metu jais buvo skiriami gediminaičiai: valdė lietuvių kilmės Narimantas), o vėliau patys užpuolė švedus ir bandė paimti Vipuri. Tačiau sostinėje Korele kilęs sukilimas šiuos bandymus sužlugdė, ir Karelijos kunigaikštystė liko Novgorodo valdžioje. Be to, buvo panaikintas jos teritorinis vientisumas: Karelija padalinta tarp vodų ir Paonegės piatinų.
Nepaisant to, Karelijos kunigaikštystė neformaliai išliko dar 200 metų, jos gyventojai pripažino dinastinių valitų (priklausiusių Gediminaičiams) valdžią.
Nuo XIV a. vidurio Karelijos kunigaikštystė išgyveno ilgą nuosilpio laikotarpį. Pirmiausia jos vakarinėse teritorijose įsigalėjo Švedija: ji neteko dabartinės vidurio ir šiaurės Suomijos. 1411 m. švedai sugriovė vieną svarbiausių Tikrosios Karelijos miestų – Tiverską.
1478 m. Novgorodo žemė kartu su Karelijos kunigaikštyste atiteko Maskvai. Po to kunigaikštystės reikšmė sumenko, išnyko kunigaikščių dinastija, iš kurios susiformavo vietinė bajorija. Administraciškai kunigaikštystė priklausė Novgorodo žemei, nors kartais būdavo neoficialiai minima kaip Karelijos žemė.
XVI a. pabaigoje Švedija didino savo ekspansiją Karelijoje, ypač Tikrojoje Karelijoje. Livonijos karo metu 1580 Švedija užėmė Korelą (pervardino jį Kexholm), bet 1595 m. grąžino Rusijai.
Rusijai nusilpus, 1613 m. Švedija pradėjo karą su Rusija, kurio metu atėmė iš jos milžiniškas šiaurės vakarų teritorijas, įskaitant ir Karelijos kunigaikštystę (tiksliau – Tikrąją Kareliją, Ladogos Kareliją ir Šiaurės Kareliją). 1617 m. Stolbovo sutartimi ši tapo sudėtine Švedijos dalimi, o Švedijos karalius buvo kartu tituluojamas ir Karelijos kunigaikščiu.
Tokiu būdu istorinė Karelija buvo padalinta į dvi dalis:
Švedijos Karelija buvo administruojama kaip Karelijos hercogystė, bet ji buvo dalina į daugybė smulkių feodalinių valdų, tokių kaip Kronborgo grafystė, Keksholmo grafystė ir t. t. Šiuo laikotarpiu į Švedijos Kareliją kėlėsi švedų ir suomių kolonistai, o vietiniai karelai patyrė didelę religinę ir tautinę diskriminaciją. Tai skatino juos keltis iš švedų valdomos Karelijos į rytus ir pietus. Tuo metu persikėlusieji į pietus karelai įsikūrė rusų gyvenamose teritorijose ir yra vadinami tverės karelais.
1700–1721 m. įvykus Šiaurės karui, o vėliau 1743 m. Abo sutartimi, Rusijos imperija susigrąžino dalį Švedų Karelijos: visą Tikrąją Kareliją (įskaitant Vyborgą) ir Ladogos Kareliją. Abi šios prisijungtos teritorijos buvo administruojamos kaip Vyborgo gubernija, bet vadinamos Senąja Suomija. Jose buvo garantuojama religinė laisvė ir laikomasi švediškų įstatymų.
1809 m. Prie Rusijos buvo prijungta Suomija, ir suformavus Suomijos Didžiąją Kunigaikštystę, Vyborgo gubernija 1812 m. prijungta prie jos.
XIX a. formuojantis suomių nacionaliniam judėjimui, mažai civilizacijos paliesta Rytų Karelija tapo suomių etnografų susidomėjimo šaltiniu, nes jų išlikusi mitologija buvo laikoma ir suomių mitologijos dalimi. Taip buvo surinktas epas Kalevala.
1917 m. Suomijai paskelbus nepriklausomybę nuo Rusijos, iš karto iškilo Karelijos klausimas. Suomių tautininkai iškėlė Didžiosios Suomijos (Suur-Suomi) idėją, pagal kurią visos artimos Baltijos finų tautos (istorinė Suomija, Karelija, Ingrija ir Estija) turėjo būti sujungtos į vieną valstybę. Todėl suomiai siekė ne tik Suomijos kunigaikštystės sričių pripažinimo, bet ir Rytų Karelijos prijungimo.
Tai sukėlė 1917-20 m. Suomijos-Rusijos karus, vadinamus Heimosodat. Jų metu Suomijai pavyko okupuoti didelę dalį Rytų Karelijos ir sukurti nepripažintą Šiaurės Respubliką, tačiau 1920 m. Tartu sutartimi suomiai buvo priversti atsisakyti savo ambicijų ir pasilikti tik nedidelę Rytų Karelijos teritoriją Petsamo.
TSRS likusioje Rytų Karelijoje suformuota Karelijos Autonominė Tarybinė Respublika, kaip RTFSR dalis.
Po 1939-1940 m. Žiemos karo Sovietų Sąjungai atiteko Karelijos sąsmauka. 1941 m. vėl kilo karas tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos, kurio metu Suomija siekė atsiimti prarastas teritorijas. Iki 1941 m. spalio pradžios Suomija užėmė Rytų Kareliją su jos sostine Petrozavodske.[1] 1944 m. sudarius paliaubas Suomija buvo priversta pasitraukti iš šių teritorijų ir pripažinti 1940 m. sienas Karelijoje. TSRS iš atimtų Suomijos teritorijų ir Karelijos ATSR buvo suformuota Karelijos-Suomijos TSR. Iš Suomijos atimtos Karelijos sričių dauguma gyventojų buvo evakuoti į Suomiją, o į jų vietą atkelti gyventojai iš Rusijos.
1956 m. Karelijos-Suomijos TSR buvo panaikinta, atkuriant Karelijos ATSR, o iš Suomijos prijungtas (jau nebekareliškas) sritis integruojant į Leningrado sritį. Taip galutinai suformuotos Suomijos ir TSRS (vėliau Rusijos) sienos ir administracinis padalinimas Karelijos regione.
1991 m. Karelijos ATSR pervardinta Karelijos Respublika.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
