Suomijos Didžioji Kunigaikštystė

Suomijos Didžioji Kunigaikštystė (suom. Suomen suuriruhtinaskunta, šved. Storfurstendömet Finland, rus. Великое княжество Финляндское) – autonominė Rusijos imperijos teritorija, egzistavusi nuo 1809 iki 1917 m. Valdyta Rusijos imperatoriaus, kaip didžiojo kunigaikščio.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Suomijos Didžioji Kunigaikštystė suom. Suomen suuriruhtinaskunta šved. Storfurstendömet Finland rus. Великое княжество Финляндское
Rusijos imperijos dalis
← 1809 – 1917 →
Vėliava Herbas
Location of Suomijos Didžioji Kunigaikštystė 1914 m.
Sostinė	Turku (1809–1812) Helsinkis (1812–1917)
Kalbos	švedų, rusų, suomių, samių, karelų
Valdymo forma	Monarchija
Generalgubernatorius
1809 (pirmas)	Georgas Sprengtportenas
1917 (paskutinis)	Nikolajus Nekrasovas
Era	Naujieji laikai
- Įkūrimas	1809 m., 1809
- Suomijos nepriklausomybės pasklebimas	1917 m.
Valiuta	Rusijos rublis, Suomijos markė (1860–1917)

Po Rusijos-Švedijos karo 1809 m. Suomijos teritorija buvo prijungta prie Rusijos kaip Suomijos Didžioji Kunigaikštystė. 1809 m. rugsėjo 17 d. sudaryta personalinė unija. 1812 m. prie kunigaikštystės prijungta Karelija (arba Senoji Suomija). 1899 m. vasario 15 d. Rusijos imperatorius priėmė manifestą dėl Rusijos įstatymų pirmenybės prieš suomių. 1917 m. gruodžio 6 d. paskelbta Suomijos nepriklausomybė nuo Rusijos.

Sostinė – Turku (nuo 1809 iki 1812 m), Helsinkis (nuo 1812 iki 1917 m). Plotas (1910 m) – ~360 000 km².

Buvo suskirstyta į 8 provincijas (rus. губерния, šved. län, suom. lääni): Turku ir Porio, Kuopijo, Vasos, Ūsimos, Mikelio, Hemės, Oulu ir Vypurio.

1 markos moneta 1907 m.