Tolesnis karas

Tolesnis karas, Karo tąsa (suom. jatkosota, angl. Continuation War) – Suomijos ir Trečiojo Reicho karas prieš Sovietų Sąjungą, vykęs 1941 m. birželio 25 d. – 1944 m. rugsėjo 19 d. Sovietinėje ir rusų istoriografijoje vadinamas Didžiojo Tėvynės karo sovietų-Suomijos frontu. Vokietija savo veiksmus regione laikė bendrų Rytų fronto kovų dalimi ir teikė Suomijai materialinę bei karinę pagalbą.

Tolesnis karas
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas
Suomių Stug III Ausf. G. tankai ir koviniai ginklai parade
Data 1941 m. birželio 25 d. – 1944 m. rugsėjo 19 d. Vieta Suomija, Karelija, Murmansko apylinkės Rezultatas Sovietų pergalė [1][2][3] Maskvos paliaubos Teritoriniai pokyčiai Sovietų Sąjungai atiduotas Petsamas ir išnuomotas Porkalos pusiasalis.
Konflikto šalys
Suomija Estų ir švedų savanoriai  Trečiasis reichas	Sovietų Sąjunga Bendradarbiavo:  Jungtinė Karalystė
Vadovai ir kariniai vadai
CGE Mannerheim Erik Heinrichs Aksel Airo Lennart Oesch Nikolaus von Falkenhorst Eduard Dietl Lothar Rendulic	Markian Popov Valerian A. Frolov Kirill Meretskov
Pajėgos
530 000 suomių 220 000 vokiečių	1941 m. birželį – 450 390 1944 m. birželį – 650 000
Nuostoliai
275 000	835 000

Šis karas prasidėjo praėjus 15 mėnesių nuo Žiemos karo pabaigos, kuriame taip pat kariavo Suomija ir Sovietų Sąjunga. Suomijos sprendimui pradėti naują karą turėjo įtakos įvairios priežastys, svarbiausia priežastimi buvo bandymas atsiimti per Žiemos karą prarastas teritorijas. Be to, prezidentas Risto Ryti turėjo Didžiosios Suomijos idėją, o karinių pajėgų vadas Manerheimas siekė išvaduoti Kareliją. Puolimo planai buvo rengiami nedidelės dalies suomių politinių ir karinių vadovų kartu su vermachtu, o kiti vyriausybės nariai apie planus nežinojo. Nepaisant bendradarbiavimo su Vokietija, Suomija niekada formaliai nepasirašė Trišalio pakto, kuris siejo Ašies valstybes ir savo veiksmus teisino savigyna.

Detalų vokiečių pranešimą apie planuojamą karą su Sovietų Sąjunga Suomija gavo 1941 m. birželio mėn.^[4] 1941 m. birželio 22 d. Vokietijai užpuolus SSRS, po 3 dienų karo veiksmus prieš sovietus pradėjo ir suomiai. Karas prasidėjo sovietams užpuolus Suomiją iš oro. 1941 m. rugsėjį Suomija buvo užėmusi Rytų Kareliją ir susigrąžinusi sovietams atiduotas teritorijas Karelijos sąsmaukoje ir Ladogos Karelijoje. Suomijos armija nutraukė savo puolimą prie senosios sienos, apie 30-32 km nuo Leningrado centro. Jos pajėgos dalyvavo Leningrado blokadoje atkirsdamos tiekimo kelius iš šiaurės. Laplandijoje vokiečių ir suomių pajėgoms nepavyko užimti Murmansko ar perkirsti Kirovo (Murmansko) geležinkelį, kuriuo į Sovietų Sąjungą buvo tiekiamo lendlizo prekės. Konfliktas aprimo ir vyko tik pavienės kovos, kol karo sėkmė nusisuko nuo Vokietijos. Sovietų Sąjunga 1944 m. birželį pradėjo strateginį Vyborgo-Petrozavodsko puolimą. Šis puolimas išstūmė suomius ir didžiosios dalies teritorijos, kurią jiems pavyko užimti per karą, tačiau Suomijos armija išlaikė turimas pozicijas iki 1944 m. rugpjūčio.

Kariniai veiksmai tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos baigėsi paliaubomis, kurios paskelbtos 1944 m. rugsėjo 5 d. ir formaliai patvirtintos pasirašius Maskvos paliaubas 1944 m. rugsėjo 19 d. Viena ir šio susitarimo sąlygų buvo vokiečių pajėgų išvarymas iš Suomijos teritorijos ar nuginklavimas, o tai sukėlė Laplandijos karą tarp buvusių sąjungininkių. Formaliai Antrasis pasaulinis karas Suomijai ir mažosioms Ašies valstybėms baigėsi pasirašius Paryžiaus taikos sutartis 1947 m. Pagal šias sutartis buvo atkurtos 1940 m. Maskvos taikos sutarties sienos, Sovietų Sąjungai perleistas Petsamas ir Sovietų sąjungai išnuomotas Porkalos pusiasalis. Be to, Suomija įsipareigojo Sovietų Sąjungai išmokėti 300 mln. dolerių reparacijų.

Karo metu žuvo ar dingo be žinios 63 200 suomių ir 23 200 vokiečių karių, o 158 000 ir 60 400 karių buvo sužeista. Sovietų nuostoliai siekė nuo 250 000 iki 305 000 žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios, taip pat 575 000 buvo sužeisti.

Nuorodos

1. Mouritzen, Hans (1997). External Danger and Democracy: Old Nordic Lessons and New European Challenges. Dartmouth. p. 35. ISBN 1855218852. Suarchyvuota iš originalo 22 vasario 2018.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link).
2. Nordstrom, Byron J. (2000). Scandinavia Since 1500. Minneapolis: University of Minnesota Press. p. 316. ISBN 978-0816620982. Suarchyvuota iš originalo 22 vasario 2018..
3. Morgan, Kevin; Cohen, Gidon; Flinn, Andrew (2005). Agents of the Revolution: New Biographical Approaches to the History of International Communism in the Age of Lenin and Stalin. Peter Lang. p. 246. ISBN 978-3-03910-075-0. Suarchyvuota iš originalo 2 kovo 2018.
4. Seppo Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius: Pradai, 1993. P.89.