From Wikipedia, the free encyclopedia
Kadagys (Juniperus) – pušainių (Pinopsida) klasės kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis, augalai daugiamečiai, visžaliai, specifinio kvapo.
| Juniperus | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kadagys Paukščių Tako fone, augantis Krymo Naujojo pasaulio botaniniame draustinyje | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Binomas | ||||||||||
| Juniperus L. | ||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||
|
Natūraliai auga beveik visame Šiaurės pusrutulyje nuo Arkties regionų iki atogrąžų Afrikos – Europoje, Azijoje, Afrikos šiaurinėje dalyje, Šiaurės Amerikos žemyne.
Pietryčių Tibete ir Himalajų kalnų šiaurinėje dalyje kadagiai aptinkami augantys 4900 m aukštyje – tai viena iš medžių paplitimo ribų dideliame aukštyje.[1]
Šalyje auga viena savaiminė krūmedžių rūšis – paprastasis kadagys (Juniperus communis). Lietuvoje kadagynų dažniausiai pasitaiko Aukštaitijos ir Dzūkijos aukštumų paežerėse, Nemuno ir Neries upių šlaituose.[2] Kelios svetimžemės kadagių rūšys Lietuvoje auginamos kaip dekoratyviniai augalai:
Tai dvinamiai ir vienanamiai augalai. Auga nuo žemaūgių krūmų, nesiekiančių 1 m aukščio, iki vidutinio 20 m, rečiau 40 m aukščio medžių. Žievė plona, lupasi išilgais lopinėliais.[3] Spygliai smulkūs arba žvyniški. Šakutės apvalios ar keturbriaunės. Kankorėžiai mėsingi,[4] mediena kvapi, sunki, elastinga.
Vaisiai yra vadinami uogakankorėžiais. Šiems augalams yra būdingas heterosporiškumas: vyriški ir moteriški gametofitai susidaro mikro- ir megasporangėse, kurios susitelkusios strobiluose. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, maži 3–4 mm ilgio, gelsvai žali ir neryškūs, vyriškieji strobilai ovalūs, vos didesni už moteriškuosius – iki 5 mm ilgio ir geltonos spalvos. Sporifikuoja balandžio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje.[5]
JAV, Stanisloso valstybiniame miške augęs ir jau nudžiuvęs vakarinis kadagys (Juniperus occidentalis) žinomas „Bennett Juniper“ vardu, buvo 26 m aukščio, 388 cm kamieno skersmens, 18 m lajos skersmens, ir, kaip manoma, šis medis gyveno 2675–3000 metų.[6][7]
Sultingi uogakankorėžiai dėl juose esančių cukrų, eterinių aliejų, dažinių medžiagų vartojami medicinoje, konditerijoje, parfumerijoje, įvairiems alkoholiniams gėrimams, aliejui gaminti. Iš neprinokusių uogakankorėžių gaunami žali, o iš prinokusių – geltoni ar rudi dažai.[5]
Priklausomai nuo botaninio šaltinio, kadagių rūšių skaičius skelbiamas skirtingas. Pavyzdžiui, Nyderlandų botanikas Aljos Farjon (2001) išskiria 52, o Charles Dennis Adams (2004) – 67 kadagių rūšis. Anot Amerikos spygliuočių draugijos, pasaulyje yra 58 kadagių rūšys ir išveista 410 kultivarų.[8] Interneto svetainėje „The Gymnosperm Database“, aprašančioje pušūnų rūšis, išskiriama 63 rūšys.[9] Interneto svetainė „Juniperus of the World“, rašanti apie kadagius, išskiria 67 rūšis, 28 varietetus ir 7 formas.[10]. JK enciklopedinis leidinys „Encyclopædia Britannica“ skelbia esant nuo 60 iki 70 rūšių.[11]
.jpg)
Pasaulio flora internete (World Flora Online), kurios sąrašas pateiktas žemiau, išskiria 75 rūšis:[12]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
