Janas Timanas (ol. Jan Timman; g. 1951 m. gruodžio 14 d.) – Nyderlandų šachmatų didmeistris. Nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos iki 10 dešimtmečio pradžios – vienas iš stipriausiųjų pasaulio šachmatininkų.[1] 1982 m. pagal reitingą buvo antras pasaulyje.[2][3] Nuo 1984 m. liepos[4] iki 1986 m. sausio – trečias.[5] Po 1975 m. Roberto Fišerio pasitraukimo iš šachmatų, jis buvo laikomas vienu geriausių Vakarų pasaulio šachmatininkų.[6] Tris kartus žaidė pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų mačuose. Du kartus pasiekė šių mačų finalus. Žaidė mačą dėl FIDE pasaulio čempiono vardo su A. Karpovu, bet pralaimėjo. Devynis kartus laimėjo Olandijos šachmatų čempionatą. Šachmatų kompozitorius (etiudai). Šachmatų žurnalistas (nuo 1984 m. „New in chess“ vyr. red.) ir knygų bei straipsnių apie šachmatus autorius.[7]
| Jan Timman | |
 Janas Timanas Salonikų šachmatų olimpiadoje, 1984 m. | |
| Pilnas vardas | Janas Hendrikas Timanas |
|---|---|
| Šalis |  Nyderlandai |
| Gimė | 1951 m. gruodžio 14 d. Amsterdamas, Nyderlandai |
| Titulas | Didmeistris (1974 m.) |
| FIDE reitingas | 2581 (2013 m. gegužė) |
| Aukščiausias reitingas | 2680 (1990 m. sausis) |
Vaikystė
Matematikos profesoriaus Rein Timano ir jo žmonos Annekės sūnus. Tėvas mėgo šachmatus, ir kai jam buvo aštuoneri, išmokė žaisti šachmatais. Tėvas pamokydavo, kaip reiktų žaisti, bet daug negalėjo padėti, nes buvo užsiėmęs darbu. Janas mokėsi iš tėvo sukauptų šachmatų knygų, o jų buvo daug, be to, žaisdavo su vyresniuoju broliu, kuris irgi mėgo šachmatus. Vėliau, kai brolis nustojo su juo žaisti, pradėjo lankyti šachmatų klubą. Kai buvo 12-os metų, žaidė simultane prieš Maksą Euvę, kuris buvo tėvo pažįstamas, pasiekė lygiąsias. M. Euvė, supratęs, kad vaikas šachmatuose gali daug pasiekti, tam, kad Janas galėtų sėkmingai studijuoti šachmatus, pasirūpino finansine parama (įkūrė Timano fondą).
Jaunystė
Nuo 15 metų imdavo šachmatų pamokas pas tarptautinį meistrą Hansą Baumeisterį, pas kurį analizuodavo M. Botviniko ir V. Smyslovo partijas, o treneris aiškindavo kodėl taip, o ne kitaip. Vėliau J. Timanas atsimena: „Aš manau, kad dėl manęs tai buvo geriausias meistras: jis visapusiškai mokė … taktikos, strategijos, pabaigų žaidimo – visas šachmatų žaidimo puses… jo dėka labai pagerinau žaidimą“.[8] Treniruotės davė vaisių – 1967 m. žaisdamas Jeruzalėje vykusiame pasaulio jauniu čempionate užėmė trečiąją vietą.
Ankstyvoji karjera
Tarptautinio meistro vardą iškovojo 1971 m., o didmeistrio – 1974 m.[9] Tais pat metais pirmą karta laimėjo Olandijos šachmatų čempionatą (1972 m. buvo antras). Vėliau dar aštuonis kartus (1975, 1976, 1978, 1980, 1981, 1983, 1987 ir 1996 m.) laimėjo Olandijos čempionatus.[10] Pirma tarptautinė sėkmė – Heistingso turnyras (1973/1974) m., kur jis pasidalijo 1–4 vietas su M. Taliu, G. Kuzminu, P. Sabo.[11] Toliau sekė pergalės: Somboras 1974 m. (kartu su Borisu Gulko), Netanija (1975), Reikjavikas 1976 m. (kartu su Fridriku Olafsonu) Amsterdamas IBM (1978) Nikšičius (1978) (4) ir Bledas/Portorožas (1979).
Pasaulio šachmatų čempionato varžybos
Aukštumų pasiekti iš karto nepavyko, tačiau įdėtas triūsas atnešė savo vaisių.
Zoniniai turnyrai
1972 m. Helsinkio zoniniame turnyre buvo aštuntas 7½ taško iš 15 ir nepateko.[12] 1975 m. Reikjaviko zoniniame buvo 7–9-as (7½ taško iš 14) ir nepateko.[13]
1978 m. Amsterdamo zoniniame pasidalijo 1-2-as vietas (7½ taško iš 14) ir pateko į tarpzoninį turnyrą[14]
Tarpzoniniai turnyrai
1979 m. tarpzoniniame turnyre Rio de Žaneire, atsilikęs pustaškiu nuo nugalėtojų: L. Portišo, T. Petrosiano ir R. Hiubnerio, buvo ketvirtas (10½ iš 17) ir į Kandidatų mačus nepateko.[15]
Las Palme 1982 m. liepos mėn. vykusiame 1982 m. tarpzoniniame turnyre iš kurio Kandidatų mačus pateko du (Z. Ribli ir V. Smyslovas) žaidėjai, J Timanas buvo šeštas (6½ iš 13).[16]
Užėmė pirmą vietą 1985 m. birželio 10–liepos 2 d. Takske vykusiame tarpzoniniame turnyre ir pirmą kartą pateko į kandidatų turnyrą.[17]
Kandidatų mačai
1985–87 m. ciklas
1985 m. po ilgos pertraukos buvo surengtas kandidatų turnyras, kurio 4 dalyviai galėjo patekti į kandidatų mačus. Monpelje vykusiame turnyre pasidalijo su M. Taliu 4-5 vietas (8½ iš 15).
Dėl 4-tos vietos, suteikiančios teisę žaisti kandidatų mačų pusfinalyje, teko žaisti su M. Taliu papildomą 6-ių partijų mačą. Jis baigėsi lygiosiomis 3:3, bet, 4-toji vieta buvo pripažinta J. Timanui dėl turnyre daugiau laimėtų partijų.[18]
1986 m. Tilburge sausio–vasario mėn. vykusiame pusfinalio mače susitiko su Artūru Jusupovu. Mačas J. Timanui baigėsi nesėkmingai: po keturių partijų pirmavęs 2½:1½ per likusias 4 partijas surinko tik pustaškį ir pralaimėjo 3:6.[19]
1988–90 m. ciklas
Į 1988/90 m. Kandidatų mačus pateko 4 – ankstesniojo ciklo žaidėjai (Sokolovas, Timanas, Vaganianas ir Yusupovas) ir devyni trijų tarpzoninių turnyrų nugalėtojai bei turnyro organizatorių kviestas šachmatininkas.
Mačai prasidėjo nuo aštuntfinalio, kuriame startavo 14 dalyvių. J. Timanas Sent Džone 1988 m. sausio–vasario mėn. žaidė šešių partijų mačą su V. Salovu. Jis buvo atkaklus: penkios partijos pasibaigė lygiosiomis ir, tik šeštąją partiją laimėjęs, J. Timanas pateko į ketvirtfinalį.[20]
Ketvirtfinalyje, kuris vyko Antverpene 1989 m. sausio mėn, žaisdamas su L. Portišu, po keturių partijų buvo atsilikęs 1½:2½, bet, laimėjęs penktąją ir šeštąją partijas, persvėrė mačo rezultatą ir pateko į pusfinalį.[21]
1989 m. spalio mėn. Londone vykusiame pusfinalyje žaidė aštuonių partijų mačą su J. Spilmenu ir nuo 2-os iki 7-os partijos pirmavo 3½:2½, tačiau pralaimėjo septintąją ir, likus vienai partijai, mačo rezultatas tapo lygus. Tačiau pratęsimo neprireikė: J. Timanas, nugalėjęs paskutinėje partijoje juodosiomis figūromis, laimėjo mačą 4½:3½ ir pateko į finalą.[22]
1990 m. kovo mėn. finaliniame 12-os partijų mače Kvala Lumpūre susitiko su A. Karpovu. Šis mačas J. Timanui buvo nesėkmingas: pralaimėjęs pirmąją partiją, jis taip ir neatsigavo ir pralaimėjo mačą 2½:6½.[23]
1991–93 m. ciklas
Dėl pasiekimų 1988/90 m. Kandidatų mačuose be atrankos pateko į 1991/93 m. Kandidatų mačus.
1991 m. sausio–vasario mėn. Sarajeve žaidė 8 partijų aštuntfinalio mačą su R. Hiubneriu ir nugalėjo 4½:2½ (+2 =5 -0). [24]
Ketvirtfinalio mače, kuris vyko Briuselyje 1991 m. rugpjūčio mėn. 4½:2½ (+2 =5 -0) įveikė Viktorą Korčnojų.[25]
1992 m. balandžio mėn. Linarese vykusiame pusfinalyje įveikė A. Jusupovą 6:4 (+4 =4 -2) ir pateko į finalą.[26]
14-kos partijų finaliniame mače vyko 1993 m. sausio mėn. San Lorenzo del Escoriale pralaimėjo N. Šortui. Mačas vyko permainingai: kai J. Timanas laimėjo antrąją partiją, N. Šortas atsakė dviem pergalėmis iš eilės ir iki 7-osios partijos pirmavo vienu tašku 3½:2½, tačiau J. Timanas, laimėjęs 7-ąją partiją, išlygino rezultatą. Lygu buvo ir po aštuonių partijų, bet vėliau J. Timanas telaimėjo tik vieną partiją, kai N. Šortas – tris. Tad Timanas finalinį mačą N. Šortui pralaimėjo santykiu 5½:7½ (+3 =5 -5).[27]
Mačas dėl FIDE pasaulio čempiono vardo
Po to, kai Garis Kasparovas ir Naidželas Šortas 1993 m. įkūrė Profesionalių šachmatų asociaciją ir jos remiami įvykdė pasaulio čempionato finalo mačą, FIDE atėmė iš G. Kasparovo pasaulio čempiono titulą ir pravedė FIDE mačą dėl pasaulio čempiono vardo tarp A. Karpovo ir J. Timano. Dvidešimt keturių partijų mačas vyko 1993 m. rugsėjo–lapkričio mėn. keturiuose miestuose: Zvolėje, Arnheme, Amsterdame, Džakartoje Jį J. Timanas pralaimėjo 8½:12½ (+2 =13 -6). Pirmąją partiją laimėjo A. Karpovas, bet antrojoje J. Timanas atsirevanšavo ir išlygino mačo rezultatą. Po to sekė trys lygiosios, bet kai šeštojoje partijoje A. Karpovas vėl laimėjo, J. Timanas nebepavijo jo iki mačo pabaigos.[28]
Turnyrai
Nugalėtojas ir prizininkas tarptautinių šachmatų varžybų: Stokholmas (1971[29] ir /1972[30]) – 1-a vieta; Amsterdamas (1980 – 2-a,[31] 1981 – 1-a,[32] 1984 1-a,[33] 1985 – 2-a,[34] 1986 – 4-5–a,[35] 1987 – 1–2-a[36]); Somboras (1972) – 2–3-ia; Londonas (1973 – 1-a,[37] 1975 – 2–3-ia,[38] 1984 – 4-a)[39]; Sočis (1973) – 5–6-a;[40] Skopjė (1976) – 3-ia;[41] Veik an Zėjė (1977 – 3-ia,[42] 1981 – 1–2-a,[43] 1985 – 1-a[44]); Las Palmas (1977 – 3-ia,[45] 1981 – 1-a[46]); Bad Lauterbergas (1977) – 2-a;[47] Tilburgas – (1977 – 3–6-a,[48] 1978[49] 1981 – 3-4-a,[50] 1982 – 2-a,[51] 1986 – 4–6, [52] 1987 – 1-a[53]); Bugoinas (1978[54] ir 1980 – 3-ia,[55] 1984 – 1-a[56]); Mar del Plata (1982) - 1a;[57] Luganas (1983) – 2–5-a;[58] Sarajevas (1984);[59] Emilijos Redžas (1984/1985) – 2–3-ia;[60] Zagrebas (1985) – 1-a;[61] Briuselis (1986 – 3–5-a,[62] 1987 – 4–5-a[63]); Belgradas (1987) – 2-a vieta.[1][64]
Komandinės varžybos
Šachmatų olimpiados
Janas Timanas už Olandijos rinktinę (11 olimpiadų prie 1-os lentos) žaidė nuo 1972 m. iki 2000 m. trylikoje šachmatų olimpiadų, kur 1976 m. laimėjo: komandinį sidabro, o už individualų žaidimą prie 1-os lentos (8½ iš 11; +6 =5 -0) – aukso medalį.
Iš viso olimpiadose sužaidė 169 partijas ir surinko 101 tašką (+58 =86 -25), o tai sudaro 59,8 % galimų taškų.[65]
Europos komandiniai čempionatai
Janas Timanas už Olandijos komandą žaidė trijuose (1983, 1997 prie 1-os lentos, o 2005 m. – prie 4-os lentos) Europos komandinių šachmatų čempionatuose, kuriuose laimėjo du aukso medaliusː komandinį (2005 m.) ir už individualų žaidimą prie 1-os lentos (4½ iš 7; +2 =5 -0, 1983 m.). Dalyvaudamas Europos komandiniuose čempionatuose, surinko 14½ taško iš 23 galimų (+8 =13 -2), kas sudaro 60,2 % galimų taškų.[66]
Vėlesnioji karjera
J. Timanas aktyviai žaidė ir toliau. Vienas iš žymesnių vėlyvojo laikotarpio pasiekimų buvo 2-asis Immoparo greitųjų šachmatų (po 25 min) turnyras 1991 m. Šiame atkrintamųjų mačų turnyre jis nugalėjo: Gatą Kamskį 1½–½, Anatolijų Karpovą 2–0, Višvanataną Anandą 1½–½, ir finale pasaulio čempioną Garį Kasparovą 1½–½[67] ir laimėjo pirmąjį prizą.[68] Jo pasirodymo turnyre reitingas buvo 2950.
1996 m. buvo antras Groningene.[69] 2004 m. pasidalijo 1-7 vietas Reikjavike atvirajame turnyre[70][71] ir buvo trečias Amsterdame.[72] 2006 m. laimėjo turnyrą Malmėje[73] ir buvo 2-3-ias Hovardo Stauntono atminimo turnyre Londone.[74]
Etiudai
J. Timanas kuria šachmatų etiudus[75]. „Ypatingai mane traukia paprastos pozicijos … kompozicijoj išryškinamas šachmatų sąsajos su menu, tikrasis jų grožis“, – sako J. Timanas.[1] Visą karjerą J. Timanas buvo sužavėtas šachmatų etiudų paslaptingumu ir grožiu. Net ir pačiais sėkmingiausiais ir užimčiausiais metais jis grožėjosi kitų sukurtais ir pats kūrė etiudus. Jam nekildavo abejonių, kad kelionės po magišką etiudų pasaulį padėjo jam tobulėti ir kaip žaidėjui.[76]
Stilius
Aktyvaus stiliaus šachmatininkas. „plati debiutų erudicija … puikiai jaučiasi sudėtingose ir painiose situacijose“. (M. Talis).[1] Raimondas Kynas apie R. Timano stilių: „Kovotojas – Emanuelio Laskerio antrininkas“. Žaisdamas tiek baltaisiais, tiek juodaisiais, naudoja platų ir įvairų partijų pradžių repertuarą. Tuo metu, kai 1970 m. pasiekė pasaulinį lygį, tai buvo neįprasta, nes dauguma elitinių didmeistrių naudodavo daug siauresnį partijų pradžių ratą.[77]
Knygos
Nuo 1984 m. J. Timanas yra žurnalo „New in Chess“ redaktorius. Šachmatų knygų autorius. Didžioji dalis knygų išversta į kitas kalbas.
- Studies and Games. (1996). (en)
- Timman’s Selected Games: Chess the Adventurous Way (1996). (en)
- The Art of Chess Analysis. (1997). (en)
- Timman, Jan; Euwe, Max Fischer World Champion!.(2002). (en)
- Power Chess with Pieces. The Ultimate Guide to the Bishop Pair & Strong Knights (2004) (en)
- Curaçao 1962: The Battle of Minds that Shook the Chess World. (2005). (en)
- Botvinnik’s Secret Games. 97 Hidden Games Played Between 1937 and 1970 (2005). (en)
- On the Attack: The Art of Attacking. Chess According to the Modern Masters (2006) (en)
- Die Kraft der Leichtfiguren. Erfolgreichen Einsatz des Laüferpaars & Starker Springer (2006) (vok.)
- The Art of the Endgame. My Journeys in the Magical World of Endgame Studies (2011)
- Schakers Portretten. 2012 (oland.)
- 64+1. De ontdekking van de hemel in 65 velden (2012) (oland.)
Asmeninis gyvenimas
J. Timanas du kartus vedęs. Su pirmąja sutuoktine turi sūnų ir dukterį.
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
