From Wikipedia, the free encyclopedia
„Islamo valstybė“ (arab. الدولة الإسلامية = al-Dawlah al-Islāmīyah), taip pat vadinama Irako ir Levanto islamo valstybe (arab. الدولة الإسلامية في العراق والشام = al-Dawlah al-Islāmīyah fī al-ʿIrāq wa-al-Shām), trumpiau ISIS, IV, IS, ISIL ir „Daeš“ (arab. داعش = Dāʿish) – islamo radikalų sukurtas darinys Artimuosiuose Rytuose, besiskelbiantis esąs pasaulinis kalifatas. Didžiausio išsiplėtimo metu Islamo valstybė valdė teritorijas rytų Sirijoje ir šiaurės vakarų Irake, be to, jos vadui Abu Bakrui al-Bagdadžiui, besiskelbiančiam kalifu, ištikimybę paskelbė daugelis pasaulio islamistų judėjimų – Libijoje, Nigerijoje (Boko Haram), Rusijoje (Kaukazo emyratas), Afganistane, Pakistane, Pietryčių Azijoje ir kitur.
Šis straipsnis apie islamo ekstremistų grupuotę. Apie valdymo formą, kuri remiasi islamo teise, skaitykite straipsnyje Islamo valstybė (valdymo forma).| Islamo valstybė الدولة الإسلامية al-Dawlah al-Islāmīyah | |
 Vėliava | |
| Įkūrėjas | Abu Musabas al Zarkavis †[1] |
|---|---|
| Vadovas | Abu Hafs al-Hashimi al-Quraishi[2] |
| Veiklos data | 1999–dabar |
| Būstinė | Nežinoma |
| Veiklos teritorija |  ISIS teritorija (pilka) didžiausio išsiplėtimo metu (2015 m. gegužė).[3] Žemėlapio legenda
|
| Ideologija | |
| Dydis | 61 200 – 257 900 |
| Sąjungininkai | Nėra duomenų |
| Priešininkai | Valstybiniai priešininkai
|
| Karai ir mūšiai | Irako karas Sirijos pilietinis karas Afganistano karas Jemeno pilietinis karas |
Organizacijos ištakos yra 1999 m. Jordanijos gyventojo Abu Musabo al Zarkavio įkurta „Monoteizmo ir Džihado organizacija“ (arab. جماعة التوحيد والجهاد = Jama'at al-Tawhid wal-Jihad). Manoma, kad tais pačiais metais jis patraukė „Al Kaedos“ lyderio Osamos bin Ladeno dėmesį, kuris jį parėmė. Al Zarkavio tiksluose buvo kova prieš Izraelį ir Jordaniją, o „Al Kaedos“ – prieš JAV. Taipogi, „Al Kaedos“ vadeiva Osama bin Ladenas nepritarė Al Zakarvio kraštutiniam neigiamam požiūriui į šiitus. Nepaisant to, „Al Kaeda“ suteikė Al Zakarviui galimybę ruošti kovotojus bazėje prie Herato, iš kurios su šalininkais Al Zarkavis persikėlė į Iraką po 2001 m. JAV kariuomenės intervencijos į Afganistaną.[16]
Al Zarkavio organizacija gavo veiklos erdvę 2003 m. prasidėjus Irako karui ir suirutei šalyje: ji kovojo prieš šiitus, Irako vyriausybines pajėgas ir JAV okupacinę kariuomenę. 2004 m. prisijungė prie „al Kaedos“ ir tapo jos atšaka Irake – „Džihado bazės Mesopotamijoje organizacija“ (arab. تنظيم قاعدة الجهاد في بلاد الرافدين = Tanzim Qaidat al-Jihad fi Bilad al-Rafidayn). Jau tuo metu brendo planas išstumti JAV pajėgas iš Irako, atkurti Kalifatą ir susidoroti su Izraeliu. Organizacija sulaukė daugelio irakiečių sunitų simpatijų dėl priešinimosi JAV pajėgoms ir nusistatymo prieš šiitišką vyriausybę, tačiau kartu jų veiklos taktikos, kuriomis savižudžiais sprogdintojais taikytasi į civilius, daugelį nuo jų ir atstūmė.[17] 2006 m. birželio 7 d. Al Zarkavis žuvo JAV oro antpuolio metu. Po to organizacija ir dar keletas smulkesnių kovotojų sąjungų ir sunitų genčių 2006 m. spalį paskelbė „Irako islamo valstybę“ (ISI). Jos tikslais tapo kova prieš „atskalūnus“ (šiitus), „kryžiuočius“ (vakariečius), atkurti islamo šlovę ir padaryti Alacho žodį aukščiausiu pasaulyje. Organizacijos emyru išrinktas Abu Omaras al Bagdadis. Islamo valstybė tęsė savo džihadistinę veiklą Irake, tačiau patyrė pralaimėjimų, jos įtaka vis menko.
2010 m. balandžio 18 d. tuometiniai IV vadeivos Abu Ajubas al Masris ir Abu Omaras al Bagdadis žuvo per bendrą Irako ir JAV pajėgų antskrydį prie Tikrito.[18] Islamo Valstybės naujuoju emyru paskelbtas Abu Bakras al Bagdadis. Netrukus jis atliko vidinę pertvarką, pašalino daug nuo seniau įtakingų asmenų. 2011 m. prasidėjus Sirijos pilietiniam karui ir Bašaro Asado vyriausybei praradus didelės šalies dalies kontrolę, emyratas įgavo naujas veiklos erdves ir aktyviai įsijungė į karą. Ta proga pavadinimą praplėtė į „Irako ir Sirijos islamo valstybę“ (ISIS). Taip pat, 2011 m. gruodį iš Irako pasitraukė koalicinės pajėgos ir jų pasitraukimas iš principo išgelbėjo IV nuo visiško sunaikinimo, nes vietinės Irako vyriausybinės pajėgos nebesugebėjo susidoroti su įvairiomis maištininkų grupuotėmis.[19]
2013 m. balandį Islamo valstybė paskelbė apie susijungimą su Sirijos džihadistais – Nusros frontu, bet to neįvyko, abi grupės vienu metu pradėjo kovoti tarpusavyje dėl rekrutų ir įtakos.[20] 2013 m. balandį Abu Bakras al Bagdadis persikėlė į Siriją ir paskelbė „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ISIL, nors tam priešinosi „al Kaedos“ vadas Aimanas al Zavahiris, be to, tarp šių grupių būta ideologinių prieštarų). 2013 m. rugsėjį jie užvaldė karinių oro pajėgų bazę Hamoje, Sirijoje. 2014 m. birželio 10 d. užvaldytas Mosulas, tą patį mėnesį IV pradėjo kontroliuoti pasienio ruožus tarp Irako ir Sirijos ir Jordanijos ir Irako. Plečiantis Irako ir Levanto valstybės galiai 2014 m. birželio 29 d. ji pasiskelbė tiesiog „Islamo valstybe“ (IV, IS), paskelbė Kalifatą ir al Bagdadis prisiėmė kalifo Ibrahimo vardą. Per liepos ir rugpjūčio mėn. užvaldyta Raka, kurią IV skelbė esant savo sostine. Į judėjimo pusę perėjo dalis Laisvosios Sirijos armijos, Filipinų organizacija „Abu Sayyaf“. Islamo Valstybė sparčiai plėtė savo valdas Irake ir 2014 m. spalio 11 d. apgulė Bagdadą, bet jo nepaėmė. Ištikimybę Valstybei paskelbė Dernos miestas Libijoje. 2015 m. Afganistano, Jemeno džihadistai perėjo į Kalifato pusę. Jemeno „Ansar ar Šarija“ perėjo nuo priklausomybės „Al Kaedai“, prie Islamo Valstybės. Vėliau tą patį padarė „Boko Haram“ Afrikoje, Uzbekistano džihadistai. Teroristai Egipte 2015 m. spalio 31 d. susprogdino Rusijos avialinijoms priklausiusį lėktuvą su 224 žmonėmis ir už tai atsakomybę prisiėmė IV. 2016 m., pasak Pentagono, IV pajėgos Libijoje siekė 5000 kovotojų.[21]
2015 m. gegužės 15 d. IV užvaldė Ramadį Irake ir tuo pačiu metu Palmyrą Sirijoje. 2015 m. viduryje IV pasiekė savo galios viršūnę, jos valdomoje teritorijoje gyveno apie 8 mln. žmonių. 2015 m. JAV bombardavo IV pozicijas, kad apsaugotų autonominį kurdų regioną Irake nuo jų valdžios plitimo. Tarptautinėje koalicijoje prieš IV dalyvavo Saudo Arabija, Bahreinas, Jordanija ir JAE. 2015 m. rugsėjį į veiksmus Sirijos pilietiniame kare įsijungė Rusija, palaikiusi Sirijos vyriausybines pajėgas. IV pradėjo prarasti pozicijas Irako vyriausybinėms, kurdų kovotojų ir provyriausybinėms Sirijos pajėgoms. 2015 m. gruodį IV prarado Ramadžio ir 2016 m. liepą – Faludžos, kontrolę.[22] 2017 m. liepos mėn. Irako vyriausybinės pajėgos susigrąžino valdžią Mosule, spalį kurdų pajėgos užėmė Raką Sirijoje. 2017 m. lapkritį tiek Irako, tiek Sirijos vyriausybės paskelbė įveikusios IV. 2018 m. IV buvo praradusi beveik visas savo teritorines valdas, tačiau atskiros grupės tebeveikė Sirijos ir Irako teritorijose. Pentagono vertinimu, 2018 m. Irake veikė apie 17000, Sirijoje − 14000 IV kovotojų. Panašiai vertino JT − 20000−30000 kovotojų abiejose valstybėse.[23] Už pagalbą sugaunant IV „kalifą“ Abu Bakrą al Bagdadį JAV vyriausybė pažadėjo 25 mln. JAV dolerių užmokestį.[24]
2019 m. spalį JAV pajėgų reido metu žuvus Abu Bakrui al Bagdadžiui „Islamo valstybė“ naujuoju savo vadu paskelbė Abu Ibrahimą al Hašimį al Kuraišį.[25] Pastarasis žuvo 2022 m. vasario 4 d. Sirijoje JAV pajėgų reido metu.[26]
Irako ir Levanto islamo valstybė daugelyje pasaulio valstybių paskelbta teroristine. Tarp jos kovotojų buvo gausu islamo ekstremistų iš užsienio šalių. Į karą prieš ją stojo JAV, kitos vakarų valstybės, aplinkinės musulmoniškos valstybės. Irako ir Levanto islamo valstybė pripažįsta fundamentalistinį salafitinį islamą, šariato teisę. Savo valdomose teritorijose kitatikius vertė priimti sunizmo pakraipos islamą arba palikti gyvenamąją vietą (ypač nuo to nukentėjo jazidai, kurie vietomis tapo genocido aukomis). Valstybės priešai, įkaitai dažnai būdavo nukirsdinami, nemusulmonų moterys ir mergaitės verčiamos vergėmis, tapdavo prievartavimų aukomis. Irako ir Levanto islamo valstybė atmeta bet kokią pasaulietinę valdžią, patriotizmą ir pripažįsta tik dieviškąją valdžią. Šventojo karo idėja plėtojama ir šiuolaikinėmis technologijomis (agitaciniai vaizdo klipai, našidai). IV skelbė, kad jų šariatu paremta tvarka yra mylima žmonių, bet realybė buvo kitokia. 2014 m. rugpjūtį jie išžudė 700 besipriešinančios šeitatitų genties narių, lapkritį atliko viešas egzekucijas sunitų Abu Nimro genties nariams (46−300 aukų, pagal įvairius šaltinius).[27]
Organizacija sunaikino daug kultūrinio paveldo, kuris prieštarauja jų ideologijai (krikščionių, šiitų, iki islamines šventvietes). Buvo paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose matomas naikinamas kultūros paveldas Nimrude, Hatroje, Palmyroje. Naikinti Mosulo muziejaus artefaktai ir Mosulo pranašo Jonos šventykla.[28]
Pasak JAV žvalgybos, 2006 m. grupuotė gaudavo 70–200 mln. JAV dolerių pajamų per metus iš degalų ir naftos kontrabandos, įkaitų išpirkų, mažumų (šiitų, krikščionių ir kt.) reketo.[29] 2014 m. CŽV perėmė IV informacinių laikmenų, iš kurių paaiškėjo, kad grupuotės turtas siekė 875 mln. JAV dolerių. Užėmusi Mosulą grupuotė pagrobė 429 mln. JAV dolerių iš vietos centrinio banko, nors vėliau Irako atstovai neigė tokią sumą buvus pagrobta. IV uždirbdavo pardavinėdama senovines liekanas ir gaudavo apie 1–3 mln. JAV dolerių per dieną iš naftos pardavimų juodojoje rinkoje.[30]
Išpuoliai, kuriuos įvykdė ar už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“:[31]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
.svg){kind=small}
