Džihadizmas

Džihadizmas (arab. الجهادية = al-Jihādīyah) – politinė ir religinė islamo ideologija, teigianti, kad kiekvieno musulmono moralinė pareiga yra vykdyti džihadą, t. y. visomis turimomis priemonėmis kovoti (dažniausiai ginklu) už pasaulinį islamo religijos įsiviešpatavimą.^[1] Nors išskiriami du džihado tipai, džihadizmo judėjimas apima mažojo džihado (arab. الجهاد الأصغر = al-Jihād al-aṣghar) įgyvendinimą.

Džihado vėliava

Džihadizmo tikslas yra kalifato, kitaip tariant, tam tikros islamiškos politinės ir juridinės valdymo formos sukūrimas ir primetimas. Džihadistai, džihadizmo išpažinėjai, savaip intrepretuoja pačią džihado reikšmę, atmeta bet kokias karo taisykles ir pereina prie teroristinių veiksmų, kaip kovos formos, siekdami aiškių politinių tikslų – nuversti esamas vyriausybes arba sumažinti Vakarų pasaulio įtaką musulmoniškose šalyse.^[2]

Džihadizmas dažnai tampa regioninių ar pasaulinių galių įrankiu, persipina su kitomis etninėmis ar religinėmis įtampomis.^[2]

Istorija

Teroristinės organizacijos, dalyvavusios Afganistano kare 1979–1989 m., sustiprino džihadizmo, kuris buvo platinamas įvairiuose ginkluotuose konfliktuose 1990–2000 m., iškilimą.^[3][4] Žilis Kepelis praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje nustatė konkretų salafi džihadizmą kartu su salafizmu.^[5]

Džihadizmas, turintis tarptautinį, panislamistinį mastą, vadinamas „pasauliniu džihadizmu“. Tyrimai rodo, kad didėjant „Islamo valstybei“, daugelis musulmonų iš Vakarų šalių, tokių kaip Albanija, Australija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Danija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Kosovas, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Lenkija, Rusija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir JAV, keliavo prisijungti prie pasaulinio džihado Sirijoje ir Irake.^[6][7][8][9]