Gvardeisko rajonas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gvardeisko municipalinis rajonas (rus. Гвардейский муниципальный район; 1946–2008 m. Gvardeisko rajonas, rus. Гвардейский район) – Kaliningrado srities (Rusijos federacija) administracinis vienetas srities centrinėje dalyje. Rajono centras – Gvardeiskas (liet. Tepliava).
| Gvardeisko rajonas rus. Гвардейский район | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija | ||||||
| Sritis |  Kaliningrado sritis | ||||||
| Administracinis centras | Gvardeiskas | ||||||
| Gyvenviečių | 62 | ||||||
| Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
| Vadovas | Ivanas Kavunas | ||||||
| Gyventojų | 29 926 | ||||||
| Plotas | 783 km² | ||||||
| Tankumas | 38 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | (+7) 40159 | ||||||
| Tinklalapis | gvardeysk.gov39.ru | ||||||
 Vikiteka | Gvardeisko rajonasVikiteka | ||||||
.png)
Rajono Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – Tapiau pilis, 1502 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, nuo 1989 m. pravoslavų cerkvė.
Geografija
Ribojasi vakaruose su Gurjevsko rajonu, šiaurėje – su Polesko rajonu, rytuose su Černiachovsko rajonu, pietuose su Pravdinsko ir Bagrationovsko rajonais.
Rajono plotas 1993 m. buvo 1300 km², iš jų 71 700 ha žemės ūkio paskirties žemė, 29 600 ha miškas. 2008 m. rajono plotas 783 km². Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės (atsargos 465 000 t), nafta, smėlis.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Frydlando rajonas, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Vėluvos apskritį.[1] Rajono centras buvo Vėluva (rus. Велау), kuri turėjo būti pavadinta Gvardeisku, bet dėl šiame mieste stovėjusios okupacinės kariuomenės nederamo elgesio 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ Gvardeisku pavadinta Tepliava, kartu į ją perkeltas ir rajono centras, rajonas pavadintas Gvardeisko rajonu.
Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Gvardeisko municipalinis rajonas.
Gyventojai
Vėluvos apskrityje 1939 m. buvo 119 gyvenviečių su 49 127 gyventojais. Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. pirmuoju geležinkelio sąstatu PK-364 iš Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 šeimos su 545 persikėlėliais. Gruodžio 1 d. rajone jau buvo 1706 šeimos su 4351 darbingu jų nariu. Rajone buvo įkurti 37 kolūkiai.
1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 32101 gyventojas, 2010 m. – 29926 gyventojai, buvo likusios 62 gyvenvietės.
Savivalda
Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
| Bolšaja Poliana | Болшaя Полянa | Paterswalde | Petragirė |
| Borskojė | Борское | Schiewenau | Šivėnai |
| Ozerkai | Озерки | Gross Lindenau | Lindenava |
| Slavinskas | Слaвинск | Goldbach | Auksapiai |
| Zorinas | Зорино | Poppendorf | Pupkaimis |
| Kuibyševskojė | Куйбышевское | Petersdorf | Peterkaimiai |
| Zarečjė | Заречье | Pregelswalde | Prieglius |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudarytos:
- Gvardeisko miesto gyvenvietė,
- Znamensko kaimo gyvenvietė,
- Zorino kaimo gyvenvietė,
- Ozerkų kaimo gyvenvietė,
- Slavinsko kaimo gyvenvietė.
Rajono atstovaujamasis organas – 17 narių rajono deputatų taryba, renkama 5 metams, jai vadovauja tarybos pirmininkas. Vykdomoji valdžia – administracija, kuriai vadovauja 5 metams renkamas rajono vadovas.
Vietovardžiai
Ne visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus prūsų ar lietuvių kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais senaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.[2][3][4]
| Oficialus pavadinimas vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės |
| Birkenwalde | - | 54°39′00″ š. pl. 20°48′00″ r. ilg. |
| Groß Skaticken, nuo 1914 m. Groß Skaten, nuo 1938 m. Skaten | Didieji Skatikai | 54°44′00″ š. pl. 21°22′00″ r. ilg. |
| Gut Amalienhof, nuo 1938 m. Amalienhof | Amaliai | 54°46′00″ š. pl. 21°26′00″ r. ilg. |
| Gut Szillenbruch, nuo 1914 m. Schillenbruch | Šilėnai | 54°46′00″ š. pl. 21°01′00″ r. ilg. |
| Klein Barthen | Mažieji Bartai | 54°39′00″ š. pl. 21°47′00″ r. ilg. |
| Konradsvitte | - | 54°56′00″ š. pl. 20°45′00″ r. ilg. |
| Laubenhof | - | 54°43′00″ š. pl. 21°52′00″ r. ilg. |
| Nekiehnen | Niekėnai | 54°41′00″ š. pl. 21°15′00″ r. ilg. |
| Seewiesen | - | 54°38′00″ š. pl. 21°46′00″ r. ilg. |
| Szorkeninken, nuo 1936 m. Schorkeninken, nuo 1938 m. Schorkenicken | Šarkininkai | 54°42′00″ š. pl. 21°26′00″ r. ilg. |
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.