From Wikipedia, the free encyclopedia
Geltonoji pušis (Pinus ponderosa) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) gentyje stambiausia visžalių spygliuočių medžių rūšis.
Pinus ponderosa | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ramiojo vandenyno geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana) porūšio medis San Bernardino kalnuose, pietų Kalifornija | ||||||||||||
Mažiausia rizika, nėra saugoma. Šios rūšies populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||
Pinus ponderosa Douglas ex C.Lawson, 1836 | ||||||||||||
Geltonosios pušies penkių porūšių natūralaus paplitimo geografija Šiaurės Amerikos žemyno vidurio vakaruose |
Paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno vidurio vakaruose: arealas šiaurėje siekia Britų Kolumbiją, pietuose – Sonorą, rytuose – Šiaurės Dakotą, Teksasą. Tai komerciškai svarbiausia vakarų JAV pušis. Dėl kirtimų išnaikinti dideli augimviečių plotai[1].
Lietuvoje pradėta auginti nuo XX amžiaus pradžios.
Geltonoji pušis, konkrečiau Ramiojo vandenyno geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana) porūšis, yra aukščiausi pušų (Pinus) gentyje medžiai, kuriems prilygsta tik saldžioji pušis, bet pagal masyvumą antri po saldžiosios pušies.
Vidutinis aukštis nuo 18 m iki 39 m, aukštesnių kartais iki 72 m – priklausomai nuo porūšio ir augimo sąlygų. Grupė žmonių, matuojančių aukščiausius medžius, vakarų Oregone 2011 spalio 13 dieną įkopė ir su liniuote išmatavo Ramiojo vandenyno geltonąją pušį (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana), jos aukštis siekė 81,77 m.
Kamienas iki 80-120 cm, labai stambus, iki 250 cm, rekordiniai siekia iki 280 cm skersmens. Kaip ir aukštis, taip ir kamieno skersmuo priklauso nuo augymo sąlygų ir porūšio. Augančios Kalifornijoje ir žinomos „Mokelumne Giant“ vardu pušies kamieno skersmuo 265 cm. Visi didžiausio kamieno skersmens medžiai yra Ramiojo vandenyno geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana) porūšio, augančio švelniame klimate.
Stambiausias pagal tūrį yra Ramiojo vandenyno geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana) porūšio medis pastebėtas 2014 metais Kalifornijos Eldorado valstybiniame miške (Eldorado National Forest) – jis yra 152.9 m³ tūrio.
Šių medžių kamienas status, laja plačiai kūgiška ar apskrita. Žievė rausvai ruda giliai sueižėjusi netaisyklingomis stačiakampėmis plokštelėmis. Spygliai 7-25 cm ilgio, 1,2-2 mm storio, susitelkę po 2-5. Vyriški kankorėžiai 1,5-3,5 cm ilgio, elipsiškai cilindriški. Moteriški Kankorėžiai kiaušiniški, rausvai rudi, 5-15 cm ilgio. Sėklos 4-9 mm ilgio, su 1,5-2,5 cm ilgio skristuku.
Suskaičiavus kamieno skersinio pjūvio rieves, nustatytas Uolinių kalnų geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. scopulorum) porūšio seniausias amžius – 1047 metai.
Išskiriami 5 geltonosios pušies porūšiai:
Kartais užrašoma Pinus ponderosa subsp. benthamiana sinonimu. Tai aukščiausias ir stambias šios pušies porūšis su rekordinių matmenų medžiais. Jos savaime paplitęs palei JAV pagrindinės dalies Ramiojo vandenyno pakrantę nuo pietinės Kalifornijos iki šiaurės vakarinės Vašingtono valstijos dalies. Jų paplitimo Kalifornijos dalyje vyrauja mediteraninis klimatas – sausos ir karštos vasaros bei švelnios, drėgnios žiemos su kalnuose gausiu sniegu.
Paplitę šiaurinėje arealo dalyje, tai – pietrytinė Britų Kolumbija, vidurio ir vakarų Oregonas, Vidurio ir vakarų Vašingtono valstija, šiaurinis Aidahas, vakarų Montana bei siaura arealo dalis šiaurės rytų Kalifornijoje. Čia reljefas kalnuotas. Vasaros gana vėsios bei pakankamai iškrenta kritulių, išskyrus centrinį Oregoną, kur jos labai sausringos ir karštos. Žiemos čia labai šaltos ir sniegingos.
Auga šiaurinėje Uolinių kalnų dalyje. Tai vidurio Juta, šiaurės vakarų Koloradas, Vajomingas, pietryčių Nevada. Vasaros čia šiltos ir palyginamai sausos. Žiemos labai šaltos bei ganėtinai sausos.
Paplitusi Nebraskos šiaurės vakaruose, nedidelėje pietryčių Vajomingo dalyje palei Nebraskos valstijos ribą, pietinėje pietų Dakotoje, nedidelėje šiaurės rytų Kolorado dalyje. Šiame regione karštos, sausos ir labai vėjuotos vasaros bei šaltos arba labai šaltos žiemos.
Savaime paplitę į pietus ir pietvakarius nuo Uolinių kalnų grandinės. Pagrindinis arealas – Arizona, išskyrus jos pietvakarius, Naujoji Meksika, išskyrus jos dalį rytų bei dalį pietvakarių, vakarų Teksasas, pietryčių Nevada. Taip pat pietinė Juta ir pietinis Koloradas, kur pereinamoji zona su Uolinių kalnų geltonąja pušimi (Pinus ponderosa subsp. scopulorum). Porūšis auga Gilos tyrlaukiuose (Gila Wilderness), kur išlikusi pasaulyje bene mažiausiai žmogaus paliesta natūrali gamta[2]. Šiame regione dominuoja pusdykumės. Čia žiemos įprastai švelnios, nors retai pasitaiko, bet yra užfiksuoti rekordiniai speigai iki -40° -50° laipsnių šalčio. Vasaros paprastai karštos ir sausos.
Kartais geltonajai pušiai taip pat priskiriama labai artima arizoninė pušis (Pinus arizonica), auganti šiaurės Meksikoje, kurios natūralaus paplitimos arealas šiek tiek į pietus nuo arizonos geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. brachyptera) porūšio.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.