Gėsalai

Gėsalai – kaimas šiaurės rytinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Ylakių, pasienyje su Latvija. Seniūnaitijos centras. Stovi Veitelių paminklas partizanams (atminimo ženklas Gėsalų partizanams, žuvusiems 1946 m.; pastatytas 2008 m.). Pro Gėsalus teka Apšės aukštupys Vereta ir jos intakai Spiginas bei Kaltis. Prie kaimo yra Gėsalų kraštovaizdžio draustinis.

Žemės ūkio bendrovės ženklas

Gatvė

Riboženklis

Paminklas partizanams

Gėsalai
[[Vaizdas:Gėsalai, medžio paminklai.JPG|{{#if:270px|270px]] Stogastulpiai Gėsaluose
Gėsalai
56.310°š. pl. 21.779°r. ilg. / 56.310; 21.779 (Gėsalai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija	Aleksandrijos seniūnija
Gyventojų (2021)	186
Vikiteka	Gėsalai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Gėsalaĩ Kilmininkas: Gėsalų̃ Naudininkas: Gėsaláms Galininkas: Gėsalùs Įnagininkas: Gėsalaĩs Vietininkas: Gėsaluosè

Istorija

Viduramžiais Gėsalai priklausė istorinei Ceklio žemei. Į vakarus 2 km nuo kaimo yra Veitelių piliakalnis, už jo – Kivylių piliakalnis, 4 km į šiaurės vakarus – Aizvikių piliakalnis, prie jo Straujeniekų piliakalnis, į rytus – Girdenių piliakalnis.

Gėsalai minimi 1523 m. Nuo 1572 m. kaimą ir gretimus kaimus valdė Chodkevičiai, vėliau – Sapiegos. 1951–1962 m. Gėsalų apylinkės centras, 1950–1992 m. „Pabaltijo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. ^[2] Nuo 1992 m. veikia Gėsalų žemės ūkio bendrovė, vadovas Edvardas Karečka.

1919 m. įsteigta Gėsalų pradinė mokykla. Neoficialiai Gėsalų vaikus pradėta mokinti 1917 m. rudenį. Kitais metais stambieji ūkininkai, bijodami, kad mokykla nebūtų įkurta be jų, suvedė savo vaikus į ūkininko Domo Girdenio namus, kur juos mokė Magdalena Stonkutė. Kreipęsi į tuometės Mažeikių apskrities viršininką, gyventojai pasiekė, kad dar po metų mokykla būtų atidaryta oficialiai. Taip išnuomotose patalpose, išardžius sieną ir du kambarius sujungus į vieną, mokslus pradėjo 18 mokinių. Nuo 1951 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 2000 m. Gėsalų pagrindinė mokykla, nuo 2005 m. Ylakių gimnazijos Gėsalų pradinio ugdymo skyrius. 2010 m. likviduota.^[3]

1948 m. įkurta biblioteka. Pokariu kaime veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių būrio partizanai, kuriuos persekiojo Ylakių enkavedistai ir stribai. 1946 m. gegužės 21 d. Gėsaluose žuvo partizanas Edvardas Bičkus (g. 1910 m. Kervių k.), ryšininkas Pranas Narvilas (g. 1930 m.), kaimo gyventojai Julija Verkilaitė-Kubilienė ir Rapalis, spalio 5 d. – partizanai Juozas Mickus (g. 1912 m., gyv. Ylakaičių k.), Antanas Gūžė (g. 1913 m., gyv. Viršilų k.), Edvardas Reimontas (g. 1914 m. Viršilų k.).^[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m.	Ylakių valsčius	Mažeikių apskritis
1950–1963 m.	Gėsalų apylinkės centras	Skuodo rajonas
1963–1995 m.	Aleksandrijos apylinkė
1995–	Aleksandrijos seniūnija	Skuodo rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5]	1923 m.sur.[6]	1959 m.sur.[7]	1970 m.sur.[8]	1979 m.sur.[9]	1985 m.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]
178	194	196	173	187	228	301	305	240	186

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

• Bronius Baipšys, Skuodo rajono politinis ir visuomenės veikėjas
• Stasys Jonauskas, poetas, žurnalistas, redaktorius
• Edvardas Karečka, Skuodo savivaldybės narys, ūkininkas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Gėsalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 615 psl.
3. Baigėsi kaimo mokyklos istorija. Ūkininko patarėjas
4. Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. – T. 2, A–J. – P. 204 (E. Bičkus), 571 (A. Gūžė); 2002. – T. 2, K–S. – P. 221 (J. Kubilienė-Verkilaitė), 507 (J. Mickus), 608 (Narvilas), 879 (Rapalis), 897 (E. Reimontas)
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Gėsalai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 553 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Gėsalai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 609
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	SKUODAS – 16 km
			YLAKIAI – 7 km