Gėluva

Gėluva – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Ariogalos, tarp automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  ir krašto kelio  196  Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis , kairiajame Dubysos krante. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, išlikęs Gėluvos dvaras. Kaime yra medžio apdirbimo, medienos briketų gamybos įmonės, mėsos cechas.

Gamybiniai pastatai

Gėluvos dvaras

Sodyba prie tvenkinio

Betoninis ženklas skvere „100“

Gėluva
[[Vaizdas:Gėluva. Bendruomenės centras.JPG|{{#if:280px|270px]] Bendruomenės centras
Gėluva
55.252°š. pl. 23.507°r. ilg. / 55.252; 23.507 (Gėluva)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija	Ariogalos seniūnija
Gyventojų (2021)	306
Vikiteka	Gėluva
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Gė́luva Kilmininkas: Gė́luvos Naudininkas: Gė́luvai Galininkas: Gė́luvą Įnagininkas: Gė́luva Vietininkas: Gė́luvoje

Istorija

Kaimo pietrytinėje dalyje yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Gėluvos piliakalnis, dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra Gėluvos kapinynas.

1578 m. minimas Gėluvos dvaras. Gėluvoje 1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia ir mokykla, tapę religinių kovų objektu. 1620 m. katalikai, kuriems vadovavo vyskupas Stanislovas Kiška, sudegino bažnyčią. Apie 1670 m. bažnyčia atstatyta, bet 1677 m. katalikų vėl sudeginta. 1692 m. minimas Gėluvos dvaras, buvęs Ariogalos paviete.

1738 m. Gėluva gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1866 m. Gėluvoje buvo katalikų koplyčia, vėliau ji sunyko.

Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. 1950–1992 m. Ariogalos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, ūkio administracija buvo įsikūrusi dvaro rūmuose. 1960 m. įsteigta pradžios mokykla, medicinos punktas, biblioteka.^[2]

Kaimo lauke išarta keletas senovės Romos Marko Aurelijaus monetų.^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1692–1795 m.	Ariogalos pavietas	Žemaitijos seniūnija
1861–1915 m.	Ariogalos valsčius	Kauno apskritis
1919–1948 m.		Kėdainių apskritis
1948–1950 m.		Vilkijos apskritis
1950–1962 m.	Gėluvos apylinkės centras	Ariogalos rajonas
1962–1963 m.		Raseinių rajonas
1963–1995 m.	Ariogalos apylinkė
1995–	Ariogalos seniūnija	Raseinių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4]	1923 m.sur.[5]	1959 m.sur.[6]	1970 m.sur.[7]	1979 m.sur.[8]	1985 m.[9]	1989 m.sur.[10]
99	133 (dvare)	302	316	405	407	484
2001 m.sur.[11]	2011 m.sur.[12]	2021 m.sur.[13]	-	-	-	-
482	410	306	-	-	-	-

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Gėluva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 517 psl.
3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Gėluva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Gėluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.