Austrijos pop dainininkas, reperis ir muzikantas From Wikipedia, the free encyclopedia
Falco (liet. Falko, tikrasis vardas vok. Johann Hölzel, g. 1957 m. vasario 19 d. Vienoje, Austrijoje – m. 1998 m. vasario 6 d. Puerto Platoje, Dominikos respublikoje) – austrų rap, pop ir roko muzikantas, įžymus savo Nr. 1 hitais „Der Kommissar“, „Rock Me Amadeus“, „Jeanny“ ir „Coming Home (Jeanny Part II)“.
| Falco | |
 Falco albumo The Hit-Singles (1998 m.) viršelis | |
| Biografija | |
|---|---|
| Pilnas vardas | Johann Hölzel |
| Dar žinomas | Hans Hoelzel, Der Falke |
| Gimė | 1957 m. vasario 19 d. |
| Kilmė | Austrija |
| Mirė | 1998 m. vasario 6 d. (40 metų) |
| Žanrai | Neue Deutsche Welle, rokas, repas, poprokas |
| Veikla | Dainininkas |
| Instrumentai | vokalas, pianinas, bosinė gitara, elektrinė gitara, akustinė gitara |
| Aktyvumo metai | 1974-1998 |
| Įrašų kompanija | A&M Records, Mega Records, Teldec Records, GiG Records, Sire Records, WEA Records, EMI |
| Svetainė | Oficiali svetainė |
Kitos reikšmės – Falco (reikšmės).Su kūriniu „Rock Me Amadeus“ pasiekęs Nr. 1 poziciją tiek Did. Britanijos, tiek ir JAV singlų topuose, iki šios dienos yra vienintelis pasaulio atlikėjas, kuriam JAV tai pavyko pasiekti su kūriniu, įdainuotu vokiškai.
Vadintas „pirmuoju baltaodžiu reperiu“ bei dvikalbių dainų pradininku, kuris kūriniuose pradėjo jungti vokiečių ir anglų kalbas (žr. Denglisch), Falco taip pat buvo ir vienu ryškiausių muzikinės krypties „Neue Deutsche Welle“ (NDW) atstovų.
Pasaulyje parduota per 60 mln. jo įrašų.
Johannas, vadintas tiesiog Hansu, gimė Marijos ir Alois Hölzelių šeimoje kaip vienintelis išgyvenęs kūdikis iš trynukų. Tėvai išsiskyrė, kai Hansui buvo 10 m. Nuo tada jis gyveno su senele ir mama, su kuria visą gyvenimą palaikė šiltus santykius.
1988 m. Falco vedė Isabellą Vitkovic, kuriai gimė dukra Katharina Bianca. Ši santuoka truko mažiau nei metus, tačiau ir po skyrybų dainininkas nenutraukė ryšių su dukterimi. 1993 m. atliktas tėvystės testas įrodė, kad Katharina nėra Falco vaikas. Ši žinia atlikėjo vos nesugniuždė; vėliau jis prisipažino vartojęs alkoholį bei narkotikus.
Nusivylęs gyvenimu Austrijoje, 1996 m. Falco išsikraustė gyventi į Dominikos respubliką, kurioje 1998 m., likus 13 dienų iki jo 41-ojo gimtadienio, žuvo automobilio katastrofoje, kai į jo vairuojamą „Mitsubishi Pajero“ įsirėžė autobusas.
„Norėčiau mirti kaip Džeimsas Dynas“ – taip 1982 m. vadinosi vienas ankstyvųjų Falco interviu (Holivudo aktorius James Dean 1955 m. žuvo autokatastrofoje). Po Falco žūties spauda jį praminė „James Dean von Wien“ (Vienos Džeimsu Dynu). Į paskutinę kelionę jo išlydėti atėjo virš 4000 žmonių. Johannas palaidotas Vienos centrinėse kapinėse, skambant jo paties muzikai, o atsisveikinimo kalboje prilygintas Johanui Štrausui.
Falco yra pasakęs apie mirtį: „Nesijaudinkite (dėl to, kad manęs neliks) – aš skriesiu melodija Visatoje“.
Muzikinis talentas pasireiškė labai anksti. Po vieno pasirodymo 5 metų Hansui Vienos muzikos akademijoje konstatuota absoliuti muzikinė klausa.
Paauglys su draugais sukūrė grupę „Umspannwerk“, vėliau įstojo studijuoti į Vienos muzikos konservatoriją. Pasirodydavo su roko muzikos teatriniu projektu „Hallucination Company“, vėliau buvo 2-jų – „Drahdiwaberl“ bei savo sukurtos „Spinning Wheel“ – grupių nariu, kuriose grojo bosine gitara bei buvo pritariamuoju vokalistu. 1980 m. viename iš koncertų apsilankęs įrašų kompanijos „GiG Records“ bosas Marcus Spiegel pastebėjo Falco ir pasiūlė jam solinį kontraktą.
Jau pirmasis Falco singlas, įrašytas su prodiuseriu Robertu Pongeriu, staiga pavertė 24 metų vaikiną milijonieriumi. „Der Kommissar“ tapo Nr. 1 hitu Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Japonijoje, Suomijoje bei Italijoje, daugelyje kitų pasaulio šalių pateko į dešimtukus. Šis singlas pateko ir į JAV topus, kuriuose Falco buvo tik antrasis atlikėjas (pirmasis po Marlene Dietrich), ten patekęs su vokiška daina.
Parduota apie 7 mln. „Der Kommissar“ kopijų. Ši daina laikoma pirmąja sėkminga baltaodžio reperio daina. Falco ėmė bedradarbiauti su „DoRo Produktion“ (Hannes Rossacher ir Rudi Dolezal kompanija), kuri nuo to laiko tapo atsakinga už Falco video medžiagos produkcijos kūrybą ir leidybą.
1982 m. išleistas debiutinis Falco albumas „Einzelhaft“ šturmavo Europos topus, pateko ir į JAV albumų topą. Ji lydėjo dar keli daugiau ar mažiau populiarūs singlai.
1984 m. pasirodė antrasis Falco albumas „Junge Roemer“. Kritikai negailėjo gerų recenzijų, girdami jo rafinuotumą ir prasmingus tekstus, tačiau komercinis albumo pasisekimas buvo gerokai menkesnis nei debiutinio albumo. Tai buvo pirmasis albumas, kurio visos dainos buvo nufilmuotos kaip vaidybinis filmas. Epizodai filmuoti įvairiose JAV miestų vietose, tarp kurių – ir viešbutyje „Chelsea Hotel“, vėliau buvo rodomi per ORF televiziją.
1985 m., mažėjant populiarumui, atlikėjas nutraukė bendradarbiavimą su prodiuseriu Robertu Pongeriu ir ėmė bendradarbiauti su olandų prodiuserių duetu – broliais Robu ir Ferdi Bollandais. Pirmoji jų bendros kūrybos daina „Rock Me Amadeus“, įkvėpta Miloso Formano kino filmo „Amadeus“, tapo tarptautiniu megahitu, pasiekusiu aukščiausią – pirmą – poziciją Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Pietų Afrikoje, taip pat Did. Britanijos ir JAV topuose. Sekantis singlas „Viena Calling“ taip pat buvo labai populiarus.
Dar vieną netrukus išleistą singlą „Jeanny“ vėlgi lydėjo stulbinanti sėkmė: jis tapo Nr. 1 Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Olandijoje. Susilaukus įvairiausios reakcijos ir šiai dainai tapus kone antrąja atlikėjo „vizitine kortele“, vėliau buvo įrašyti dar keli šios dainos tęsiniai – „Coming Home (Jeanny Part II – One Year Later)“, „Bar Minor (Jeanny Dry)“, „The Spirit Never Dies (Jeanny final)“ bei oficialiai neišleista „Where Are You Now? (Jeanny 3)“. Albumas „Falco 3“ tapo vienas geriausiai pasaulyje perkamų tais metais albumų, o JAV pasiekė 3-ą albumų topo vietą.
1986 m. dainininkas išleido ketvirtąjį albumą „Emotional“. Singlas „The Sound Of Musik“ pasiekė Top-5, o „Coming Home (Jeanny Part II)“ tapo dar vienu Nr. 1 hitu keliose Europos šalyse.
Ekstravagantiškas įvaizdis, provokuojantys dainų tekstai, dramatiškos, stipriai ironiškos dainos, politinio atspalvio kūriniai išskyrė Falco iš kitų atlikėjų, dėl ko kontroversiškasis muzikas tapo kultine figūra.
„Niekada nenorėjau būti tokiu, apie kurį žmonės sakytų: „Kas čia toks per vienas?“ Visada norėjau, kad jie klaustų: „Kas jis? Ką jis veikia? Aha, įdomu! Skandalas, pirmieji laikraščių puslapiai, skandalas!“ Skamba ekscentriškai? Tai yra gerai. Tai – šou biznis“ (Falco 1986 m. interviu). Prodiuseriai Bollandai: Falco – „kūrėjas, kuriam nėra lengva įtikti – jis apie viską turi savo kategorišką nuomonę“.
Ryškios muzikos pasaulio asmenybės darbų nekantriai laukė jį dievinančių fanų „armija“. Tačiau prieš Falco buvo ir priešiškai nusiteikusių, raginusių atlikėją boikotuoti.
„Galiu būti blogos nuotaikos, bet visada turiu būti savimi“ – yra pasakęs Falco.
Falco tapo tarptautine superžvaigžde, tačiau siekdamas išlikti populiariu, turėjo nuolatos dirbti (o dar geriau – apsigyventi) Amerikoje. Atlikėjas, pervargęs nuo pasaulinio turnė koncertų, interviu, fotografų, jo dainų boikotavimo, asmeninio gyvenimo sunkumų, problemų dėl savo arogantiško būdo bei gimtinės ilgesio atsisakė šios galimybės ir daugiau nei metams beveik atsiribojo nuo rampos šviesų, pasirodęs tik pareklamuoti atskirai išleistą, į jokį jo albumą neįėjusį singlą „Body Next To Body“, įrašytą su aktore Brigitte Nielsen (ši daina pasiekė 1-ą vietą Japonijoje bei buvo panaudota Holivudo filme „Bye Bye Baby“ su B. Nielsen pagrindinėje rolėje).
„Amadeus“ buvo blogiausia, kas galėjo man atsitikti. Geriau jau JAV topuose būčiau turėjęs tris Nr. 10 ir vieną Nr. 3 hitą nei iš karto Nr. 1. Mane visiškai apleido motyvacija ir muzikos kūrimas jau nebeteikė jokio džiaugsmo“ (interviu dienraščiui „Rennbahn Express“ 1991 m.).
1988 m. buvo išleistas 5-tasis Falco albumas „Wiener Blut“, kuris, nors ir susilaukė nemažo populiarumo, bet jau neprilygo ankstesniems pardavimams. Atlikėjas nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su prodiuseriais Bollandais ir grįžo pas Robertą Pongerį, su kuriuo įrašė 6-tąjį albumą „Data De Groove“ (1990 m.). Šis darbas susilaukė dar mažesnio dėmesio.
Nusivylęs Falco prie naujojo, 7-tojo albumo „Nachtflug“ (1992 m.) vėl dirbo su broliais Bollandais. Šis albumas susilaukė daug didesnio pasisekimo kaip ir singlas „Titanic“. Jų dėka Falco pakilo tarsi feniksas iš pelenų. Atlikėjas vėl ėmė koncertuoti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vienas ryškiausių to laikotarpio įvykių – koncertas festivalyje „Donauinselfest“ 1993 m., kuris, nors tuo metu ir gausiai lijo lietus, stipriai žaibavo ir net buvo dingusi elektros energija, pritraukė daugiau kaip 150 tūkst. žiūrovų (šis pasiekimas – vienas iš 4 sėkmingiausių pasirodymų per 24 festivalio gyvavimo metus). Vėliau pasirodžiusio šio koncerto DVD dėl didžiulio populiarumo teko išleisti net kelis papildomus tiražus.
1994 m. Falco atliko ir įrašinėjo savo kūrinius su 80 muzikantų simfoniniu orkestru. Kūrinių įrašai, CD ir DVD pavidalu išleisti 2008 m. vasario mėn., pakilo į pirmas Austrijos topo vietas (taip pat susilaukė nemažo populiarumo ir Vokietijoje).
1995–1996 m. Falco inspiravo Europą užvaldžiusi techno muzikos banga, ir tokiame stiliuje jis išleido kelis singlus, kurie buvo paskutinieji, jam gyvam esant.
„Mano gyvenimas vėl išėjo į tiesiąją. Koordinatės vėl yra teisingos. 9-asis dešimtmetis buvo lyg amerikietiški kalneliai, tačiau jis man padėjo suvokti, kad galiu gyventi tik ypatingomis, kraštutinėmis sąlygomis“ – teigė Falco viename iš paskutiniųjų interviu.
Iki pat 1998 m. Falco dirbo prie savo naujojo albumo „Egoisten“, kuris, pervadintas „Out Of The Dark (Into The Light)“ ir išleistas jo žūties mėnesį, susilaukė labai didelio pasisekimo. Iš Vokietijos albumų topo jis neiškrito visus metus, tapęs perkamiausiu 1998 m. solinio atlikėjo albumu. Viso pasaulyje albumo buvo parduota apie 3 mln. kopijų. Dainos iš jo pakilo į lyderiaujančias singlų topų pozicijas (ypač singlas „Out Of The Dark“, kuris buvo išpirktas 3,5 mln tiražu).
Vėliau nemenkos sėkmės susilaukė įvairiausios geriausių Falco dainų kompiliacijos, 9-tasis anksčiau įrašytų Falco dainų albumas „Verdammt Wir Leben Noch“ (1999 m.) kurį prezentavo gan ironiška to paties pavadinimo daina („Velniai griebtų, mes vis dar gyvi!“), koncertiniai, remiksų albumai ir DVD, kurie pasiekė auksinius ir platininius statusus, o DVD „Symphonic“ tapo perkamiausiu 2008 metų DVD Austrijoje. Vėliau beveik kiekvienais metais vis dar leidžiamos įvairios kompiliacijos ir anksčiau nepublikuoti Falco įrašai, sulaukiantys komercinės sėkmės.
2009 m. gruodžio mėn. išleistas 10-asis Falco albumas – „The Spirit Never Dies“. Jame publikuojami daugiausia 1987 m. Falco dainų įrašai, kuriuos 2008 m. lapkričio mėn. atrado vienas Frankfurto įrašų studijos, kai joje išsiliejo vanduo, dabartinis nuomininkas.
Nuo pat karjeros pradžios Falco kūriniai susilaukė kontroversiškų vertinimų. Jo pirmąsias dainas „Ganz Wien“ (kūrinį apie narkotikus, sukurtą dar su grupe „Drahdiwaberl“) ir „Der Kommissar“ radijo stotys atsisakė transliuoti, motyvuodamos tuo, kad tokius kūrinius gali dainuoti tik bepročiai.
„Jeanny“ daina parašyta iš jaunos merginos pagrobėjo, kuris yra numanomas prievartautojas ir žudikas, aspekto. Išleidus šį singlą ir video, kurio viename kadre matyti „Bates“ motelis (užuomina į garsųjį A. Hitchcocko filmą „Psichopatas“), kituose – mirusi mergina, apie kurią dega šimtai žvakių, o pats Falco blaškosi psichiatrinėje ligoninėje su tramdomais marškiniais, kilo didžiuliai skandalai – netgi kūrėsi organizacijos, kurios ragino jį boikotuoti.
Panašios reakcijos susilaukė ir dar vienas Falco hitas „The Sound Of Musik“, kuriame minimas ir tuometinis Austrijos prezidentas Kurtas Waldheimas. Nepaisant boikotavimo, minėtos dainos tapo dideliais hitais ir radijo stotys buvo priverstos jas transliuoti.
Falco dainos kurtos bosinės gitaros partijos pagrindu, maišytos su roko akordais ir soline šešiastyge gitara, dažniausiai nuo 80 iki 120 taktų per minutę ritmu. Atlikėjas nevengė eksperimentuoti su daugybe žanrų ir stilių: rap, funk, rock, jazz, pop, techno, yra netgi įrašęs kūrinių tango ritmu („Tango The Night“, „Dance Mephisto“). Išskirtinis bruožas – šiuos stilius jis dažnai derino su klasikinės muzikos garsais (ypač tai ryšku kūriniuose „Rock Me Amadeus“, „Vienna Calling“, „Wiener Blut“ – ypatingai „extended“ versijose). Yra sukūręs beveik visus savo dainų tekstus, todėl jie laikomi daugmaž autobiografiniais arba atskleidžiančiais tikrąjį atlikėjo požiūrį aktualia tematika.
Oratoriškas balso tembras (kokiu pasižymi baritonai), bėgant metams, pastebimai pažemėjęs, išskyrė Falco iš daugybės pasaulio atlikėjų. Šio balso išskirtinumas ypatingai ryškus netipiškuose Falco kūriniuose, kuriuose jis dainuoja tik priedainiuose, o likusioje dalyje pasakoja istoriją („Jeanny“ bei visi jos tęsiniai, „Emotional“ arba „Satellite To Satellite“).
Filosofiniai, poetiški Falco dainų tekstai yra tapę teksto analizės objektais. Pats Falco 1995 m. dėstė poeziją vienoje Vienos menų mokykloje.
Nuo pat dainos „Der Kommissar“ išleidimo Falco išvystė savo repavimo stilių ir laikomas šio žanro pionieriumi Europoje, o ypač – vokiškai kalbančių šalių muzikos pasaulyje.
Vienas muzikos kritikas Falco pavadino „politiniu satyriku“, nes atlikėjo tekstuose keliamios problemos apie paauglių prostituciją ar politinę priespaudą socialistinio lagerio šalyse, o šalia to galima išgirsti ir istorijos pamokas moksleiviams, kurie tingi ruošti namų darbus.
Savo dainose Falco yra paminėjęs ar apdainavęs nemaža garsių žmonių: supermanekenes Cindy Crawford ir Tatjaną Patitz („Tanja P. Nicht Cindy C.“), karo fotografą Robert Cappa, dailininką Pablo Picasso, rašytoją Ernest Hemingway, režisierių Alfred Hitchcock ir kt. („Kamikaze Cappa“), tuometinį Austrijos prezidentą Kurtą Waldheimą, dainininkus L. Pavarotti, James Brown, Bob Dylan („The Sound Of Musik“), kompozitorių W. A. Mozartą („Rock Me Amadeus“), aktores Kathleen Turner („The Kiss Of Kathleen Turner“) ir Gretą Garbo („Garbo“), poparto menininką Andy Warholą („Hoch Wie Nie“, „Manner Des Westens – Any Kind Of Land“) ir daugybę kitų.
Britų muzikos kritikas Ian Cranna paanalizavo Falco albumą „Emotional“: „Pamėginkite įsivaizduoti šio vaikino minčių eigą. Albume dainuojama apie naujuosius buržua („Les Nouveaux Riches“) ir fantazuojama apie pasimatymą su žymia aktore Kathleen Turner („The Kiss Of Kathleen Turner“). Taip pat čia rasite pašnekesį apie planetos ateitį, gresiant ekologinei krizei, kuris vyksta su nežinomu asmeniu Brazilijoje, blogai susijungus telefono tinklams. Prie viso to – pasakojimas apie karo metu pasižymėjusį fotografą Robert Cappa, kuris, nepaisydamas virš galvos švilpiančių kulkų, fiksuodavo šiurpą keliančius vaizdus („Kamikaze Cappa“). O desertui – daina „Crime Time“, tapusi pagrindine muzikine kriminalinės TV apžvalgos „Crimewatch“ tema – kūrinys, įrašytas beveik vien tik vokiečių kalba, pritariant džiazo bigbendui. Ir visa tai NUOSTABIAI MELODINGA. Tikriausiai šis vyrukas – ligonis, tačiau aš jį vadinu genijumi. Taškas.“
Falco pabrėždavo, kad jis – ne tik austras, o tikras Vienos sūnus ir tuo didžiuojasi. Kartais jis dainuodavo ne vokiškai, o specifiniu Vienos dialektu (kurį net mokantiems vokiškai sunkoka suprasti). Ryškiausias to pavyzdys – kūrinys „Wiener Blut“ (Vienos kraujas). Dainų tekstuose jungė vokiečių ir anglų kalbas, kartais įmaišydamas ir italų („Junge Roemer“, „Charisma Kommando“).
Falco tapo pirmuoju visame pasaulyje garsiu atlikėju, kuris pelnė „muzikos poligloto“ šlovę. Paklaustas, kodėl pasirinko tokį stilių, dainininkas motyvuotai atsakydavo, kad tokiu būdu jis svariai prisideda prie jaunimo švietimo – juk bet kuriam paaugliui, išgirdusiam per radiją dainą, pakilusią į 1-ąją dainų topo vietą, norėdavosi sužinoti, kas joje apdainuojama.
Falco perdainavo kelis koverius – „It‘s All Over Now, Baby Blue“ (Bob Dylan), „Do It Again“ (Steely Dan), „Geld“ (Rio Reiser), taip pat įrašė simfoninį albumą (perdainavęs savo dainas su klasikinės muzikos orkestru).
Sąsajos su žūtimi
Po atlikėjo žūties ėmė sklisti kalbos, kad tai buvo savižudybė, ypač todėl, kad tuoj po tragedijos buvo išleistas naujas Falco kūrinys „Out Of The Dark“, kuriame yra tarsi pranašiškos eilutės:
Plačiau žr. straipsnyje: Falco diskografija
Su 4 Nr. 1 hitais („Der Kommissar“, „Rock Me Amadeus“, „Jeanny, Part I“ ir „Coming Home“) Falco priklauso patiems sėkmingiausiems atlikėjams, kurie pateko į Vokietijos topus nuo 9-ojo dešimt. pradžios.
2006 m. Vokietijos RTL laidoje „Die ultimative Chart Show – Die größten Acts der 80er“ pagal muzikos ekspertų duomenis, susumavus singlų pasiekimo Vokietijos topuose rodiklius, paaiškėjo, kad po Pet Shop Boys Falco buvo pats populiariausias 9-ojo dešimt. grupė/atlikėjas Vokietijoje (aplenkęs net nacionalinę grupę Modern Talking, kurie liko treti). Tuo pačiu tai reiškia, kad Falco buvo pačiu populiariausiu Vokietijoje 9-ojo dešimt. solo atlikėju.
Daina „Jeanny“, Vokietijoje parduota 2,5 milijono tiražu, tapo perkamiausiu 1986 m. Vokietijos singlu.
Austrijoje tarp 1981–1986 m. Falco turėjo 3 Nr. 1 hitus, dar 7 jo singlai pakliuvo į Top 3. Šį pasiekimą viršijo tik ABBA, The Beatles ir Boney M., todėl Falco teisėtai laikomas visų laikų populiariausiu Austrijos nacionaliniu atlikėju bei šios šalies topuose pačiu sėkmingiausiu solo atlikėju apskritai.
Tris Nr. 1 hitus Falco turėjo Švedijos hitparaduose („Rock Me Amadeus“, „Jeanny“ ir „Coming Home“).
Didžiausias Falco hitas – 1985 m. išleistas singlas „Rock Me Amadeus“ (parduota per 7 mln. kopijų). Su juo Falco tapo vieninteliu atlikėju, su vokiška daina pasiekęs Nr. 1 poziciją JAV topuose.
1998 m. Falco albumas „Out Of The Dark (Into The Light)“ Vokietijoje išbuvo topuose beveik visus metus ir tapo perkamiausiu tų metų solinio atlikėjo albumu.
2004 m. pagal dienraščio „Kurier“ skaitytojų apklausos duomenis Falco užėmė 1-ą vietą sąraše „Reikšmingiausi Austrijos žmonės per pastaruosius 50 metų“.
2007 m. pagal dienraščio „Sozioland“ skaitytojų apklausos duomenis Falco, surinkęs 45 % ir aplenkęs S. Freudą su 26 % bei J. Straussą su 19 %, užėmė 1-ą vietą sąraše „Iškiliausios Vienos asmenybės“.
2008 m. pasirodęs vaidybinis filmas apie dainininką „Falco – Verdammt, wir leben noch!“ jau netrukus po premjeros tapo pačiu sėkmingiausiu visų laikų austrų produkcijos filmu. Metų pabaigoje nustatyta, kad DVD „Symphonic“ tapo perkamiausiu tais metais DVD Austrijoje.
Pagerbiant vieną pačių žymiausių visų laikų Austrijos asmenybių, Vienoje, netoli Falco namų, kuriuose jis gyveno su motina, Falco vardu buvo pavadinta gatvelė ir laiptai, 1994 m. išleistas 6 šilingų vertės pašto ženklas su Falco atvaizdu, 2011 m. Gars am Kamp miestelyje (Žemutinė Austrija) buvo pastatyta Falco skulptūra, o Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje – jo figūra. 2008 m. San Franciske (JAV) Falco vardu taip pat buvo pavadinti laiptai, nusileidžiantys į Coit Tower.
Po Falco žūties ne vienas atlikėjas įrašė jam skirtus pagerbimo kūrinius, išleista nemažai biografinių knygų, sukurti virš 10 dokumentinių TV filmų, pastatytas teatrinis šou „F@lco – A Cyber Show“, miuziklas „Falco Meets Amadeus“, o 2008 m. vasario 7 d. (atlikėjo 10–ųjų mirties metinių proga) pasirodė vaidybinis filmas „Falco – Verdammt, wir leben noch!“. 2012 m. sukurtas baletas „The story of FALCO“.[1]
Priskaičiuojama daugybę Falco dainų koverių, kurias įrašė įvairiausi atlikėjai (pvz., dainos „Jeanny“ oficialiai išleista daugiau kaip 10 versijų). Taip pat egzistuoja ir grupė „Falco Tribute Band“, koncertuose atliekanti Falco kūrinius. Įžymiausio Falco hito „Rock Me Amadeus“ semplai buvo panaudoti garsiuosiuose animaciniuose serialuose „The Simpsons“ ir „Family Guy“, taip pat Bloodhound Gang, Weird Al Yankovic bei kt. atlikėjų dainose.
Geras Falco draugas, legendinis lenktynininkas Niki Lauda vieną iš savo firmos „Boeing“ lėktuvų pavadino Falco.
Dalis Falco apdovanojimų:
2012 m. Falco vaizdo medžiagos kūrėjai laimėjo „Chicago International Film & TV Festival“ apdovanojimų auksą už „Falco 3 – Eine Spurensuche“ Geriausios režisūros kategorijoje bei sidabrą už „Rock Me Amadeus – 2012 – Salieri-Version“ Geriausio muzikinio vaizdo klipo kategorijoje.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
