Didžioji šorėja
From Wikipedia, the free encyclopedia
Didžioji šorėja (Shorea faguetiana) – sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų genties medis.
| Shorea faguetiana |
|---|
 Didžiosios šorėjos (Shorea faguetiana) kamienas |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Shorea faguetiana Heim., 1891 |
Tai aukščiausias magnolijūnų augalas, Žemės tropikų regiono ir Azijos medžių rūšis, bei viena iš dešimties aukščiausių pasaulio medžių rūšių. 2018 m. pab. duomenimis, tarp dabar augančių aukščiausių medžių, tai antra pagal aukštį rūšis, ir už ją aukščiau užauga tik viena medžių rūšis – visžalė sekvoja.
Paplitimas
Nykstanti rūšis. Natūraliai auga atogrąžų Azijos pietryčiuose: Borneo saloje, Malakos pusiasalyje.
Augavietės
Didžioji šorėja gamtoje aptinkama atogrąžų klimato drėgnose žemumose ar kalvoto reljefo gerai pralaidžiuose, molinguose dirvožemiuose 0-1000 metrų aukštyje, kur ištisus metus iškrinta krituliai.
Aukščiausių didžiųjų šorėjų matmenys
- 2019 m. sausio 6 d. įlipus į medį, buvo išmatuota 100,8 m aukščio didžioji šorėja. Ji dabar oficialiai pripažinta aukščiausiu Žemės tropikų regiono medžiu, aukščiausiu medžiu Azijos žemyne bei aukščiausiu magnolijūnų skyriaus individu[2][3]. Medžiui buvo suteiktas „Menara“ vardas, kas Malaizijoje vartojama malajų kalba reiškia – bokštas. Medis auga šiaurės rytų Borneo salos dalyje, Malaizijai priklausančios Sabaho valstijos Danumo slėnyje. Vien tik be šaknų sistemos, kaip manoma šis individas sveria apie 81,500 kilogramų. Paguldžius ant žemės, jis būtų beveik futbolo aikštės ilgio arba beveik dvigubai aukštesnis už Vilniaus katedros varpinę, kurios aukštis su kryžiumi 57 metrai. Šio medžio išmatavimui naudojo virvutę su svareliu, kas laikoma patikimiausiu medžių matavimo būdu.
- 2018 m. gegužės 28 d. Borneo saloje, Malaizijai priklausančioje Sabaho valstijoje ir joje esančiame Tavau kalvų nacionaliniame parke (Tawau Hills National Park), buvo pastebėta aukšta didžioji šorėja. Jos aukštis 96,9 m[4][5]. Šis medis auga už 9,5 km nuo parko pagrindinės stotelės arba maždaug už 24 kilometrų nuo Tavau miesto.
- 2016 metų pabaigoje Malaizijos Sabaho valstijos Danumo slėnyje (š.r. Borneo sala) buvo pastebėtas 94,1 m aukščio medis, dabar žinomas anglišku pavadinimu kaip „Minecraft tree“. Iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo tituluojamas aukščiausiu Žemės atogrąžų srytyje augančiu medžiu[6][7][8]. Šis medis turi atramines šaknis, o aukščiau jų, kamieno skersmuo 214 cm[9]. Čia gyvenantys vietiniai žmonės šią rušį vadina „Seraya kuning siput“.
- 2016 metų viduryje, Maliau baseino draustinyje (Maliau Basin Conservation Area), esančiame Malaizijos Sabaho valstijoje, š.r.Borneo saloje buvo pastebėta 89,5 m aukščio medis[10][11].
- Medžio žinomo kaip „Poko gergassi“ aukštis 88,33 m. Augimo vieta – Tavau kalvų nacionalinis parkas, Malaizijos Sabaho valstija esanti š.r. Borneo saloje.[12]
Požymiai
Aukšti arba labai aukšti lapuočiai medžiai. Kamienas tiesus.
Kiti faktai
Šie medžiai yra bioįvairovės trauka, kur kiekviename jų aptinkama iki 1000 įvairiausių vabzdžių, grybų ir augalų rūšių.
Nykimo priežastys
Miškų kirtimas medienos eksportui bei dirbamos žemės plėtimas miškų sąskaita.
2017 m. duomenimis, jos medynų populiacijos savaiminio augimo regione fragmentiškos, o dėl miškų kirtimo, brandaus amžiaus pavienių didžiosios šorėjos individų ir toliau mažėja.
Taip pat skaityti
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.