From Wikipedia, the free encyclopedia
Sabahas (malaj. Sabah) − valstija Rytų Malaizijoje, Borneo saloje. Sostinė − Kota Kinabalu. Tai antra pagal dydį valstija Malaizijoje.
Sabahas Sabah | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
![]() | |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Regionas | Rytų Malaizija | ||||||
Administracinis centras | Kota Kinabalu | ||||||
Apygardų skaičius | 26 | ||||||
Gubernatorius | Juhar Mahiruddin | ||||||
Gyventojų | 3 900 000[1] | ||||||
Plotas | 73 904 km²[2] | ||||||
Tankumas | 53 žm./km² | ||||||
Aukščiausia vieta | Kinabalu (4095 m) | ||||||
Tinklalapis | sabah.gov.my |
Sabahas ribojasi su Saravako valstija vakaruose, Indonezija pietuose ir turi 1743 km pakrantę, kurią šiaurės vakaruose skalauja Pietų Kinijos jūra, šiaurės rytuose – Sulu jūra, pietryčiuose – Sulavesio jūra. Kranto linija labai vingiuota.[3]
Valstijoje iškilusi aukščiausia Malaizijos ir Borneo salos vieta – Kinabalu kalnas (4095 m). Jo apylinkės paskelbtos Kinabalu kalno nacionaliniu parku (pasaulio paveldo objektas). Valstijoje driekiasi Krokerio, Terus Madi ir Vičio kalnagūbriai, kurių viršūnės neretai iškyla į 1200–1800 m aukštį. Tarp šių kalnų ir jūros driekiasi didelė ir tankiai apgyvendinta lyguma, taip pat yra mažesnių lygumų (Tenomo, Tambunano, Keningau) kitur tarpukalnėse.[3]
Ties šiauriniu galu valstijai priklauso Bangio sala ir keletas mažesnių salelių.
Svarbiausia upė – Kinabatanganas.[3]
Administraciškai Sabahas padalintas į 26 apygardas, kuriose gyvena beveik 4 milijonai gyventojų. Tai rečiausiai apgyvendinta Malaizijos valstija.
Valstija daugiatautė, nė viena etninė grupė neturi vyraujančios padėties. 2020 m. tautinė sudėtis: kadazanai-dusunai – 19,3 %, badžai – 16,5 %, 9,0 % – malajai, 7,3 % – kinai, 3,1 % – murutai, 19,7 % – kiti bumiputerai (rungai, sungajai, ibanai, iranunai, bongiai, kvidžai, tambanujai, kedajanai, bisajai, idaanai ir kt.).
2020 m. 69,6 % gyventojų buvo musulmonai, 24,7 % – krikščionys, 5,1 % – budistai.[4]
Verčiamasi daugiausia plantaciniu ūkiu – auginamos aliejinės palmės, tabakas, kokospalmės. Vakarinėje lygumoje auginami ryžiai, hevėja, tačiau ryžiai į Sabahą importuojami. Eksportuojama mediena, kaučiukas, kopra, abaka. Skaldomi akmenys, kasamas molis, koralinis smėlis. Prie Talivaso upės yra aukso telkinių. Pakrantėje išgaunama nafta. Medienos apdirbimo, gumos pramonė.[3]
Sabaho žemių gyventojai nuo seno prekiavo su filipiniečiais. Sulu piratai Sabahą vadino „žeme žemiau vėju“, nes jos nepasiekė taifūnai. 1759 m. Sulu jūros pakrantes pasiekė britų jūrininkas Aleksandras Dalraimplas. XIX a. britai pradėjo savo veiklą Sabaho pakrantėse, 1848 m. kolonizavo Labuano salą, bet į Borneo dalį įsiveržė tik 1877 m. Iš Brunėjaus ir Sulu sultonatų gavusi žemes, Britų Šiaurės Borneo kompanija 1898 m. sudarė Šiaurės Borneo koloniją. II pasaulinio karo metu teritoriją buvo okupavę japonai. 1946 m. Šiaurės Borneo tapo britų karūnos kolonija, o 1963 m. prisijungė prie Malaizijos. Į Sabaho teritoriją pretenzijas nesėkmingai reiškė Filipinai.[3]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.