Remove ads
Chevrolet Impala yra didelės klasės automobilis, kurį gamina General Motors padalinys – Chevrolet. Impala pirmą kartą prekyboje pasirodė 1958 m. Šis modelis buvo nepertraukiamai gaminamas iki 1985 m. Antrą kartą prekyboje automobilis pasirodė 1994 m., tačiau buvo gaminamas tik iki 1996 m. 2000 m. automobilis vėl grįžo į prekybą ir yra gaminamas iki šių dienų. Impala pavadinimas yra kilęs nuo Pietų Afrikoje gyvenančių antilopių pavadinimo.
- Šis straipsnis apie automobilį. Apie gyvūną skaitykite čia
| Chevy impala 1967 | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Gamintojas | General Motors |
| Metai | 1958–1985 1994–1996 2000–dabar |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Klasė | Didelė klasė |
| Platforma (-os) | GM B (1962-1996) GM W (2000–2013) GM Epsilon (2013-dabar) |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
Nuo 1958 iki 1965 m. Impala buvo brangiausias Chevrolet markės automobilis ir bei tapo geriausiai parduodamu automobiliu JAV rinkoje. 1964 m. ir 1965 m., jų buvo parduota daugiau kaip milijonas vienetų. Šio rekordo JAV rinkoje nėra pralenkęs joks kitas lengvasis automobilis iki šių dienų. 1965 m. prekyboje pasirodė Chevrolet Caprice, Impala buvo pozicionuojama tarp šio ir pigesnių Bel Air bei Biscayne modelių. Daugelį metų automobilio egzistavimo pradžioje, Impala nuo kitų didelės klasės Chevrolet modelių buvo galima atskirti pagal jų trijų dalių simetriškus galinius žibintus.
1950-tųjų pabaigoje, Chevrolet vyriausiasis inžinierius Ed’as Cole’as, Impala apibūdino kaip „prestižinį automobilį, prieinamą vidutiniam amerikiečiui“.
Remove ads
Atsiradimo istorija ir pardavimai
Impala vardas pirmą kartą buvo panaudotas didelės klasės Chevrolet koncepciniam automobiliui, pristatymam 1956 m. vykusioje General Motors Motorama automobilių parodoje. Tai tų laikų Chevrolet Corvette automobilio bruožais pasižymintis, žalios spalvos automobilis su baltu salonu. Šiandien šio automobilio likimas nėra žinomas. Netrukus General Motors dizaineriai pradėjo kurti aiškesnius automobilio kontūrus atitinkančius GM A-platformos išmatavimus. Pirmasis brėžinys tiesiogiai įkvėpęs galutinę automobilio išvaizdą patiko tuometiniam General Motors vyriausiajam dizaineriui Harley Earl'ui ir per septynis ateinančius mėnesius buvo galutinai užbaigtas būsimo automobilio dizainas.
Nuo 1958 iki 1996 m. buvo parduota daugiau kaip 13 milijonų Impala automobilių, tokių pardavimo rezultatų nėra pasiekęs joks kitas didelės klasės automobilis pasaulyje. 1964 m. modelio metais buvo parduota 1 074 925 Impala ir Impala SS automobilių, 1965 m. kiek mažiau – 1 046 500 automobilių. 2008 m. Impala buvo šeštas geriausiai parduodamas lengvasis automobilis JAV rinkoje.
Pirma karta (1958)
| Pirma karta | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 1958 |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2-durų kabrioletas 2-durų hardtopas |
| Išdėstymas | FR |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
Gamyba prasidėjo 1957 m., 1958 m. modelio metams. Automobiliai buvo parduodami kaip prabangiausi Bel Air serijos kupė ir kabrioletai. Nuo priekinio stiklo atramos žiūrint automobilio galo link, 1958 m. Chevrolet Bel Air Impala išsiskyrė nuo kitų tipiškų didelės klasės Chevrolet automobilių kai kuriais struktūros elementais. Hartop'ų šoniniai stiklai buvo trumpesni, o bagažinė ilgesnė, tad ir pats automobilis atrodė ilgesnis. Tai buvo akivaizdus pasikeitimas nuo konservatyvesnės 1955–1957 m. naudotos kėbulo formos, 1958 m. modelis už savo pirmtakus buvo ilgesnis, platesnis ir žemesnis. Trys atskiri galiniai žibintai išskyrė Imapala iš kitų Chevrolet modelių, kurie turėjo po du galinius žibintus, automobilis išsiskyrė ir kai kuriais kitais smulkiais dizaino papuošimais. 1958 m. buvo pirmieji, kuomet visi didelės klasės Chevrolet automobiliai turėjo po 2 priekinius žibintus kiekvienoje pusėje.
Po nauju kėbulo, slypėjo ir nauja šasi. Standartinis perimetro tipo rėmas buvo pakeistas į X-formos rėmą. Chevrolet tvirtino, kad naujasis rėmas yra standesnis ir leido pažeminti keleivių saloną, o tuo pačiu ir bendrą automobilio aukštį. Naujoji automobilio platforma buvo žingsnis tarp tradicinio rėmo ir naujesnio tipo berėmės konstrukcijos, kadangi kėbulo struktūra buvo sutvirtinta daugelyje vietų, siekiant tvirtumo. Tačiau nauja X-formos konstrukcija nebuvo tokia efektyvi lyginant su tradicinio tipo rėmu apsaugant keleivius esant smūgiui iš automobilio šoninės dalies.
1958 m. Chevrolet Bel Air Impala kaina su 6-cilindrų varikliu prasidėdavo nuo 2586 JAV dolerių, V8 variantų nuo 2693 dolerių. Iš viso buvo pagaminti 55,989 kabrioleto ir 125,480 kupė versijos. Automobilių salonus puošė 2 špėkių vairai ir spalvotos durų panelės su šlifuoto aliuminio apdaila. Impala buvo pavyzdys, kad Chevrolet žengia į vidutinės kainos automobilių klasę.
Baziniu automobiliu varikliu buvo 3,9 litrų I6 variklis, baziniu V8 varikliu buvo 4,6 litrų V8, kurio galia buvo siekė nuo 185 iki 290 AG. Už papildoma kainą buvo galima įsigyti automobilį su 5,7 litrų varikliu, turinti 250, 280 arba 315 AG. Nepaisant tuo metu JAV vykusios recesijos, 1958 m. Impala padėjo Chevrolet markei užimti pirmą vietą pagal gamybą.
Antra karta (1959–1960)
| Antra karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 1959-1960 |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2-durų kabrioletas 2-durų kupė 2-durų hardtopas 4-durų hardtopas 4-durų sedanas |
| Išdėstymas | FR |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
1959 m. Impala buvo radikaliai atnaujinta. Nuo šio automobiliai dalinosi kai kuriomis kėbulo dalimis su tos pačios klasės, tačiau brangesniais Buick, Oldsmobile bei Pontiac automobiliais. Tai buvo naujos GM taupymo politikos dalis. Naujojo modelio ratų bazė buvo prailginta, automobiliai toliau naudojo X-formos šasi konstrukciją, tačiau buvo 3 coliais pažeminti ir 2 coliais praplatinti. Didėjantys automobilio matmenys padidino automobilio masę, kas tuomet buvo dažnu reiškiniu, pasirodžius naujam automobiliui. Automobilio „pelekai“ buvo dar labiau pakreipti į šonus. Tom’as McCahill’as iš žurnalo „Mechanix Illustrated“ teigė, kad naujojo automobilio bagažinės dangtis tapo tokiu dideliu, kad ant jo ko gero būtų galima nutupdyti „Piper Cub“ lėktuvą. Automobilio trys atskiri galiniai žibintai buvo pakeisti į viengubas lašo formos žibintus.
Nuo šiol Impala buvo atskiras modelis Chevrolet gamoje, nebepriklausomas nuo Bel Air modelio. Kėbulų pasiūlą sudarė: 4-durų hartopas ir sedanas bei dviejų durų kupė ir kabrioletas. 2-durų hardtopai turėjo trumpesnį stogą, su palei jį einančiu išgaubtu galiniu stiklu, užtikrinančiu gerą matomumą. 4-durų hardtopai taip pat turėjo didžiulį išgaubtą, berėmį galinį stiklą. Baziniu V8 išliko tas pats 4,6 litrų V8, turintis 185 AG, tačiau buvo galima ir galingesnė 290AG turinčti šio variklio versiją arba galimybė pasirinkti 5,7 litrų V8 variklį su 315 AG. 1959 m. Impala kabrioletas su V8 varikliu kainavo nuo 2967 JAV dolerių, I6 versija buvo 118 dolerių pigesnė. Salone atsispindėjo automobilio aukštas lygis, buvo sumontuoti galiniai ir priekiniai rankų atlošai, elektrinis laikrodis, sustumiami atlošai nuo saulės, bei rankenėle valdomi priekiniai ventiliacijos langeliai. Prietaisų skydas buvo sukurtas taip, kad kiek galima daugiau apsaugoti nuo saulės šviesos. Buvo galima užsisakyti elektra valdomą priekinę sėdynę, bei spidometrą, kuriame buvo galima nustatyti rodyklę ant norimo greičio, o esamo greičio rodyklei ja pažengus pasigirstu įspėjamasis signalas.
1960 m. modelio dizainas buvo paprastesnis, lyginant su 1959 m. modeliu. Chevrolet dizaineriai ir rinkodarininkai suprato, kad „pelekų“ ir chromo era eina į pabaigą, tad nusprendė eiti konservatyvumo kryptimi. Impala modeliai susigrąžino savo ankstesnius apvalius galinius žibintus, po tris kiekvienoje pusėje. Automobilio priekinės dalies dizainas buvo su paprastintas panaikinus oro paėmimo angas virš kapoto.
Iš viso buvo pagaminta daugiau kaip 490,000 automobilių. Nuo kitų modelių Impala išsiskyrė netikra ventiliacijos anga ant stogo bei balta juosta einančia palei galinį sparną. 1960 metų Impala buvo galima keturiomis kėbulo konfigūracijomis: 4-durų sedano, 4-durų hardtopo, 2-durų kabrioleto bei 2-durų hartopo. Impala kabrioletas kainavo nuo 2847 JAV dolerių.
V8 varikliai buvo galimi 7 konfigūracijomis 4,6 arba 5,7 litro darbiniais tūriais. Galingiausias variklis buvo 5,7 litro Super Turbo-Thrust Special V8, su trimis 2-barelių karbiuratoriais, 11.25:1 kompresija, dviem išmetimo vamzdžiais bei 335 AG. Silpnesnės šio variklio versijos turėjo 250 bei 320 AG. 4,6 litro Turbo-Fire variklis turėjo nuo 170 iki 230 AG. Už papildomą kainą buvo galima užsisakyti automatinę greičio ir kelionės kontrolę (Cruise control).
Trečia karta (1961–1964)
| Trečia karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 1961-1964 |
| Gamykla | Arlingtonas, Teksasas |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2-durų kabrioletas 2-durų kupė 2-durų hardtopas 4-durų hardtopas 4-durų sedanas 4-durų universalas |
| Išdėstymas | FR |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
| Susiję automobiliai | Chevrolet Bel Air Chevrolet Biscayne |
1961 m. modelio metams, Impala buvo atnaujinta ant GM B platformos. Naujasis kėbulo stilius buvo dinamiškesnis ir kampuotesnis lyginant su 1958–1960 m. modeliais. 2-durų hartopas (Sport Coupe) turėjo apvalėjantį stogą, taip pat buvo galima įsigyti 2-durų sedaną su šoninėmis atramomis, kuris buvo parduodamas tik 1961 m., todėl šiomis dienomis yra itin retas bei vertingas. Taip pat šiais metais debiutavo reta Super Sport (SS) versija ir tai buvo paskutiniai metai, kuomet Impala klasės universalas buvo parduodamas Chevrolet Nomad pavadinimu.
.jpg)
1962 m. modelio metams, vienas iš pagrindinių dizaino pakeitimų buvo nauja C-atrama naudojama visose modeliuose išskyrus 4-durų hardtopus, 2-durų Impala, kaip ir kiti ant GM B platformos gaminami 2-durų hartopai, įgavo naują stogo formą priminančią kabrioletą. Šis dizainas tapo labai populiariu ir prisidėjo prie 1962–1964 m. modelių kolekcinės vertės. 1962 m. pasikeitė variklių pasiūla, 5,7 litrų V8 variklis buvo pakeistas į 340 AG turintį 6,7 litrų V8, kurį buvo galima komplektuoti su bet kuria tais metais siūloma transmisija, tuo tarpu 4,6 litrų V8 variklio darbinis tūris buvo padidintas iki 5,4 litrų. Tais metais amerikiečių grupė The Beach Boys išleido hitą pavadinimu „409“, kuris reiškė 6,7 litrų variklio darbinį tūrį coliais, ši daina tapo neatsiejama nuo trečios kartos Impala automobilių bei jų kultūros dalimi. Kaip ir ankstesnių modelių, trečios kartos Impala salonai ir išorė pasižymėjo prabangia apdaila, buvo naudojama daug chromo, šlifuoto aliuminio bei kitų medžiagų. 1962 m. prie Impala modelių gamos prisijungė, universalai, kurie iki tol buvo parduodami Chevrolet Nomad pavadinimu. Dėl ne itin aukšto patikimumo, automatinės už papildomą kainą siūlomos Turboglide transmisijos buvo atsisakyta, tad Powerglide tapo vienintele šiose modeliuose siūloma automatinė transmisija iki pat 1965 m.
.jpg)
Tarp kolekcionierių, 1963 m. modeliai yra patys populiariausi. Šie modeliai mechaniškai buvo beveik identiški 1962 m. modeliams, tačiau automobilių kėbulai turėjo aiškesnes linijas sudariusias ilgo ir žemo kėbulo efektą, kad buvo populiaru 7-tojo dešimtmečio pradžioje. Galiniai automobilio žibintai buvo montuojami į aliuminio plokštę, kuri buvo apjuosta chromu. Variklio pasiūla išliko panaši, populiariausi buvo 4,6 ir 5,4 litrų V8 varikliais. Buvo atnaujintas automobilio prietaisų skydas, variklio temperatūros daviklis buvo pakeistas pakeistas iš lemputes rodančias, jog variklis yra karštas arba šaltas. Už papildomą kainą buvo galima užsisakyti tachometrą, kuris buvo montuojamas virs vairo, tačiau tik nedaugelis modelių juos turėjo.
1964 m. dizainas buvo dar kartą atnaujintas, automobilis grįžo prie apvalesnės išvaizdos. Automobilio galiniai žibintai buvo apgaubti apverstos "U" formos šlifuoto aliuminio apdaila, o patys žibintai buvo montuojami kėbulo spalvos plokštėje. 6,7 litrų „big-block“ variklis sugrįžo į pasiūlą kartu su 2x4 karbiuratoriais, variklio galia siekė 425 AG. Automobilių stogo forma liko nepasikeitusi nuo 1963 m.
General Motors Ošavos gamykloje Kanadoje šie automobiliai buvo gaminami su vairais dešinėje pusėje, Pietų Afrikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos rinkoms. Visi šie automobiliai naudojo 1961 m. Pontiac panelės dizainą su vairu priešingoje pusėje.
Ketvirta karta (1965–1970)
| Ketvirta karta | |
.jpg) | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 1965-1970 |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2-durų kabrioletas 2-durų kupė 2-durų hardtopas 4-durų hardtopas 4-durų sedanas 4-durų universalas |
| Išdėstymas | FR |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
| Susiję automobiliai | Chevrolet Caprice Chevrolet Bel Air Chevrolet Biscayne |
1965 m. iš esmės atnaujinta Impala pasiekė visų laikų pardavimo rekordą, kuomet buvo parduota daugiau kaip 1 milijonas automobilių per metus. Šiais metais visi didelės klasės Chevrolet modeliai perėjo nuo X-formos rėmo atgal prie perimetro tipo rėmo, gavo naujus kėbulus bei atnaujinta pakabą su spyruoklėmis vietoje lingių. Pasirodė naujas Impala Caprice 4-durų hardtopas, tapęs Chevrolet modelių gamos flagmanu, pasiskolinęs nemažai dizaino elementų nuo Super Sport modelio. 1966 m. Caprice tapo atskiru Chevrolet modeliu, prabangesniu už Impala.
Variklių gamą sudarė išilginiai 6-cilindrų bei galingesni V-formos 8-cilindrų „small-block“ bei „big-block“ varikliai. Žmonėms perkantiems automobilį su automatine transmisija, buvo galima pasirinkti naują 3-pavarų Turbo Hydra-Matic transmisiją komplektuojama su nauju 6,5 litrų V8 varikliu. Senojo 6,7 litrų V8 variklio buvo atsisakyta 1965 m. modelio metų pradžioje, tad ankstyvieji modeliai turėjo 6,7 litrų, o vėlesni 6,5 litrų V8 variklius. Senoji 2-pavarų Powerglide bei 3 ir 4-pavarų mechaninės transmisijos buvo toliau parduodamos. 1966 m. Impala tapo antru geriausiai parduodamu kabrioletu JAV, nusileidusi Ford Mustang modeliui beveik 2:1 santykiu.
1967 m. modelio dizainas buvo įkvėptas, tuomet populiariu „Coca-cola buteliuko dizainu“, tad 1967–1968 m. modeliu apvalumai buvo patys ryškiausi. Laikantis naujų saugumo standartų, automobiliuose buvo įdiegta smūgį sugerianti vairo kolona, šoniniai gabaritiniai žibintai bei saugos diržai einantis per petį.
1968 m., daugiausiai pakeitimų sulaukė galinė automobilio dalis. Galiniai automobilio žibintai buvo perkelti ant naujo bamperio, žibintų forma buvo panaši į pilnavidurias pasagas. Tais metais pasirodė nauja 2-durų hartopo versija, pavadinimu – Custom Coupe. Šis versija kėbulo forma buvo panaši į brangesnį Caprice Coupe modelį ir susilaukė didžiulės komercinės sėkmės.
.jpg)
1969 m. Impala kartu su kitais didelės klasės Chevrolet modeliais prarado savo Coca-Cola buteliuko formą. Automobilių kėbulo linijos buvo lygesnės, o ant galinio sparno besimatė tik mažas išlenkimas, tad naujieji modeliai atrodė konservatyvesni. Šiais dizaino pakeitimas buvo siekiama, kad automobilis atrodytu didesnis, nepaisant to, kad ir toliau buvo gaminamas ant tos pačios 119 colių ratų bazės. Naujas priekinis bamperis apjuosiantis priekines groteles bei vertikalus galiniai žibintai suteikė platesnio automobilio efektą. Nebeliko priekinių ventiliacijos langelių. Automobiliai turėjo elektroninę vedinimo sistemą salone, tačiau tai nebuvo ta pati spaudimo principu veikianti sistema tapu standartine įranga kiekviename dideliame GM automobilyje. Šoniniais ventiliacijos langeliai puikiai vėdindavo automobilį važiuojant greitkeliu, tačiau girdėdavosi vėjo keliamas triukšmas, tad jų atsisakydama GM sutaupė dalį pinigų nuo kiekvieno parduoto automobilio, o į automobilių saloną pakliūdavo mažiau triukšmo, bei skatino vis daugiau pirkėjų už papildomą kainą užsisakyti automobilius su oro kondicionavimo sistema. 1969 m. Impala modelių buvo pagaminta 611,000 daugiau nei Caprice modelių.
1970 m. modelis išliko panašus, buvo atnaujinta automobilio priekinė dalis, o horizontalus žibintai pakeisti į vertikalius.
Automobiliai su vairais dešinėje pusėje buvo toliau gaminami Kanadoje, eksportui į Jungtine Karalyste bei kitas šalis. Gamyba tęsėsi iki 1969 m. Australijos rinkai skirti automobiliai buvo gaminami Australijoje, siekiant išvengti mokesčių. Į Naująją Zelandiją buvo siunčiamos šių automobilių dalys iš Kanados, kur jos būdavo suvirinamos, nudažomos ir automobiliai būdavo įrengiami. Šie automobiliai naudojo 1965 m. Impala modelio prietaisų skydą.
Penkta karta (1971–1976)
| Penkta karta | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 1971–1976 |
| Gamykla | Arlingtonas, Teksasas Ošava, Ontarijas |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2-durų kabrioletas 2-durų hardtopas 4-durų hardtopas 4-durų sedanas 4-durų universalas |
| Išdėstymas | FR |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | 4,1 l. 250 Inline Six 5,7 l. Turbo Fire V8 6,6 l. Turbo Fire V8 6,6 l. Turbo-Jet 400 V8 7,4 l. Turbo-Jet V8 |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
Įžengdama į penktą kartą, Impala išliko geriausiai parduodamu Chevrolet modeliu ir buvo dar kartą atnaujinta 1971 m. Šios kartos Impala bei kiti B-platformą naudojantys modeliai yra didžiausi kada nors gaminti Chevrolet lengvieji automobiliai. Galingi „big-block“ varikliai išliko pasiūloje, 1971 m. 7,4 litro „big-block“ V8 variklis, turėjo 365 AG, tačiau jo galia buvo vėliau buvo sumažinta. 3-pavarų mechaninė transmisija išliko standartine metų pradžioje, tačiau 1971 m. vasarį, Turbo Hydra-Mati automatinė transmisija tapo standartinė automobilį komplektuojant su V8 varikliais. Powerglide automatinė transmisija buvo siūloma už papildomą kainą iki 1973 m., su 6-cilindrų varikliais.
1972 m. modeliai turėjo naujas groteles, kurios tęsėsi žemiau priekinio bamperio. Automobiliai buvo daugiausiai komplektuojami su V8 varikliais. Baziniu varikliu šiais metais išliko 4,1 litro I6, tačiau nuo 1973 m. baziniu varikliu tapo 5,7 litro V8 variklis su 2-barelių karbiuratoriumi. Už papildomą kainą buvo galima pasirinkti galingesnius 6,6 bei 7,4 litro V8 variklius. 1972 m. visi varikliai buvo pritaikyti bešviniui kuru, tais pačiais metais buvo pagamintas paskutinis Impala kabrioletas, kurių buvo parduota 6 456, užimant 9% JAV kabrioletų rinkos
1973 m. modeliai turėjo didesnius smūgį sugeriančius priekinius bamperius, kurie buvo privalomi naujiems automobiliams. Nauji žibintai buvo toliau montuojami į galinį bamperį. Buvo patobulinta automobilio važiuoklė siekiant pagerinti komfortą. Vairas ir prietaisų skydas buvo dažomi salono spalvomis.
1974 metų modeliai turėjo naujus smūgį sugeriančius galinius bamperius, kurių reikalavo sugriežtinti saugumo reikalavimai bei naujus galinius žibintus. Automobilio priekinė dalis taip pat buvo atnaujinta, naujomis grotelėmis, žibintų korpusais, bei bamperiu. Tai buvo vienintelei metai, kuomet šio kartos Impala priekinės dalies dizainas nebuvo naudojamas nuo tų Caprice Classic modelio. Buvo atnaujinti automobilių stogai. 2-durų Custom Coupe nebebuvo hardtopas, o tapo kupė su storomis B-atramomis ir nepajudinamais galiniais šoniniais stiklais, tuo tarpu Sport Coupe išliko hardtopu.
1975 m. modelio Impala, naudojo 1974 m. Caprice modelio priekinę dalį, su nežymiai pakoreguotomis grotelėmis. Taip pat buvo atnaujintas automobilio durų apdaila, bei panelė. Spidometro didžiausias greitis buvo 100 mylių per valandą, tačiau nuo šiol jis buvo rodomas ir metrine sistema (iki 160 km/h). Buvo įdiegta HEI užvedimo sistema bei katalizatorius. Buvo galima įsigyti automobilį su vinilo stogo apdaila. Po 1975 m. nebeliko Sport Coupe varianto, tad 1976 metais 2-durų Impala buvo galima įsigyti tik kupė kėbulu.
1976 m. modeliai vėl naudoju ankstesnių metų Caprice modelio priekinę dalį, tai buvo paskutiniai penktosios kartos metai.
Šešta karta (1977–1985)
| Šešta karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 1977–1985 |
| Gamykla | Arlingtonas, Teksasas Ošava, Ontarijas Karakasas, Venesuela |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2-durų kupė 4-durų sedanas 4-durų universalas |
| Išdėstymas | FR |
| Platforma (-os) | GM B platforma |
| Variklis ir transmisija | |
| Transmisija (-os) | 3-pavarų automatinė 4-pavarų automatinė |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
Impala buvo dar kartą iki pagrindų buvo atnaujinta 1977 m. modeliui, kad atitiktų besikeičiančius rinkos poreikius. Su nauju automobiliu, pasikeitė ir ankstesniems automobiliams kurti naudota filosofija „Ilgesnis, platesnis, žemesnis“. Naujos kartos Impala tapo trumpesnė, siauresnė ir aukštesnė. Naujoji Impala įkūnijo naujų laikų didelės klasės amerikietišką automobilį. Šeštos kartos Impala buvo gaminami ant patrumpintos 1971 m. atnaujintos B-platformos. Nepaisant to, kad automobilis sumažėjo iš išorės, jis tapo erdvesniu iš vidaus bei buvo padidinta bagažinės talpa. Naujųjų Impala modelių pardavimai vėl išaugo ir netrukus automobilis vėl tapo geriausiai parduodamu lengvuoju automobiliu JAV bei tapo žurnalo Motor Trend metų automobiliu. Modelių gamoje nebeliko hartopų, kadangi buvo atsižvelgta į netrukus įsigaliosiančius saugumo standartus automobiliui verčiantis.
1977 m. automobilis buvo parduodamas su baziniu 6 l 110 AG turinčiu varikliu. Buvo galima pasirinkti galingesnius 4,4 bei 5,0 litro V8 variklius. Vėliau atsirado galimybe pasirinkti 5,7 litro V8 benzininį bei 5,7 litro V8 dyzelinį variklius.
1980 m. Impala modeliai buvo atnaujinti, buvo atnaujintos visos kėbulo skardos, tačiau pats dizainas išliko panašus. Impala ir prabangesnis Caprice modėliai 9-dešimtmečio pradžioje mėgavosi puikiais pardavimų rezultatais. Impala tapo baziniu didelės klasės Chevrolet modeliu ir buvo populiariu taksi bei policijos automobiliu, kol automobilio gamyba buvo sustabdyta 1985 m. Caprice modelis buvo toliau gaminamas iki 1990 m.
Septinta karta (1994–1996)
| Septinta karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 1994–1996 |
| Gamykla | Arlingtonas, Teksasas |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Išdėstymas | FR |
| Platforma (-os) | GM B platforma |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | 5,7 l LT1 V8 |
| Transmisija (-os) | 4-pavarų automatinė |
| Išmatavimai | |
| Ratų bazė | 2943 mm (115,9 coliai) |
| Ilgis | 5438 mm (214,1 coliai) |
| Plotis | 1956 mm (77 coliai) |
| Aukštis | 1389 mm (54,7 coliai) |
| Kita informacija | |
| Panašūs automobiliai | Ford Crown Victoria |
1991 m. GM B platforma buvo ekstensyviai atnaujinta, tačiau išlaikė tą patį patrumpintą rėmą nuo 1977 m.
Impala SS buvo atgaivinta 1992 m. Detroito automobilių parodoje kaip koncepcinis automobilis, kurio dizainą kūrė Jon Moss. Automobilis buvo taip gerai sutiktas, kad pasirodė prekyboje beveik tuo pačiu metu, kada ir planavo automobilio dizaineris.
Automobilyje buvo padaryti keli kosmetiniai pakeitimai, pakeista automobilio logotipo spalva. Tačiau buvo didžiulis mechaninis skirtumas, automobilio koncepcija naudojo 8,2 litrų variklį, kuris buvo nepraktiškas gamybai, tad jis vėliau pakeistas į 5,7 litrų LT1 variklį, kurį naudojo tokie automobiliai kaip Chevrolet Corvette, Chevrolet Camaro ir Pontiac Firebird. 1994 m. Impala SS buvo pradėta gaminti po 14 mėnesių nuo pristatymo Arlingtone, Teksase.
Automobilis buvo galingesnė Chevrolet Caprice versija ir yra dažnai priskiriamas kaip vienas geriausių kada nors gamintų General Motors automobilių. Automobilis gamintas ir su Caprice 9C1 policijos paketu, todėl buvo naudojamas ir kaip policijos automobilis.
Impala SS naudojo 5,7 litrų LT1 V8 variklį, turintį 260 AG ir 330 ft·lbf (447 N·m) sukimo momento. Didžiausias skirtumas tarp LT1 Impala, LT1 Corvette ir Camaro automobilių buvo tai, kad Impala naudojo geležines cilindrų galvas vietoje aliuminių.
Automobilis dalinosi LT1 variklį ir 4L60E transmisiją su kitais GM B platformos automobiliais, tokiais kaip Chevrolet Caprice universalu, Buick Roadmaster universalu, bei Cadillac Fleetwood.
Aštunta karta (2000–2005)
| Aštunta karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 2000–2005 |
| Gamykla | Ontarijas, Kanada |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 4-durų sedanas |
| Išdėstymas | FF |
| Platforma (-os) | GM W platforma |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | 3,4 l LA1 V6 3,8 l L36 V6 3,8 l turbokompresorius L67 V6 |
| Transmisija (-os) | 4-pavarų 4T65E automatinė 4-pavarų 4T65E-HD automatinė |
| Išmatavimai | |
| Ratų bazė | 2807 mm (110.5 colių) |
| Ilgis | 5080 mm(200 colių) |
| Plotis | 1854 mm (73 coliai) |
| Aukštis | 1460 mm (57,5 coliai) (2000-2002) 1458 mm (57,3 coliai) (2003-2005) |
| Svoris | 1573 kg (3465 lb) |
| Kita informacija | |
| Susiję automobiliai | Dodge Interpid Ford Taurus |
2000 m. Impala vėl pasirodė prekyboje kaip automobilis, pakeitęs Chevrolet Lumina. Naujos ketvirtos kartos Impala gamyba buvo pradėta Ontarijuje, Kanadoje. Priešingai nei kitos Impala, ši buvo varoma priekiniais ratais ir buvo siūloma su dviem V6 varikliais, bei gaminama ant GM W platformos. 2004 m. pasirodė ir turbokompresorinė Impala SS versija.
Šios kartos Impala (kaip ir kitos kartos) galėjo pasigirti sėkmingais pardavimais. 2004 metais buvo parduota 290 259 Impala automobilių. Tarp 2000 m. ir 2002 m. automobilis buvo galimas dvejomis versijomis: bazine ir LS.
Bazinė versija naudojo 175 AG 3,4 litrų LA1 V6 variklį. LS turėjo daugybę įvairių patogumų ir 200 AG 3,8 litrų L36 V6. 2003 metais buvo pristatyta LS Sport versija. 2004 metais pasirodžiusi Impala SS naudojo 240 AG turintį 3,8 litrų V6 variklį su turbokompresoriumi.
2000 m. į prekybą buvo sugrąžinti policijos darbui pritaikyti Impala automobiliai. Impala buvo siūlomas kaip paprastas 9C1 ir užmaskuotas 9C3 policijos automobilis. 9C1 ir 9C3 daugiausia buvo tokie patys kaip ir baziniai modeliai, tik kiek sustiprinti.
Devinta karta (2006–2013)
| Devinta karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 2006–2013 |
| Gamykla | Ontarijas, Kanada |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Išdėstymas | FF |
| Platforma (-os) | GM W platforma |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | 3,5 l LZE V6 3,9 l LZ9 V6 5,3 l LS4 V8 |
| Transmisija (-os) | 4-pavarų automatinė |
| Išmatavimai | |
| Ilgis | 5090 mm (200,4 coliai) |
| Plotis | 1852 mm (72,9 coliai) |
| Aukštis | 1491 mm (58,7 coliai) |
| Kita informacija | |
2006 m. Impala buvo pristatyta 2005 m. Los Andželo automobilių parodoje. Kaip ir Buick LaCrosse modelis naudoja atnaujintą GM W platformą.
Automobilio bazinė versija yra parduodama su 3,5 litrų V6 varikliu, turinčiu 211 AG. Automobilio SS versija naudoja VI kartos V8 variklį. Automobilis yra 509 cm (200.4 in) ilgio, 149,1 cm aukščio ir 185,2 cm pločio. Automobilis siūlomas ir kaip policijai pritaikyta versija. Automobilis laimėjo kelis apdovanojimus. Žurnalai Automotive Fleet ir Business Fleet 2006 m. ir 2007 m. išrinko Impala metų automobiliais.
2007 m. Impala gavo kelias naujas spalvas, 3,9 litrų V6 variklį ir Impala RSS versiją. Taip pat 2007 m. Impala pakeitė Chevrolet Monte Carlo NASCAR lenktynėse.
Dešimta karta (2014-)
| Dešimta karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Metai | 2014- |
| Gamykla | Ontarijas, Kanada |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Išdėstymas | FF |
| Platforma (-os) | GM Epsilon platforma |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | 2.4 L LUK Ecotec I4 eAssist 2.5 L LCV Ecotec I4 3.6 L LFX V6 |
| Transmisija (-os) | 6-pavarų automatinė |
| Išmatavimai | |
| Ilgis | 5113 mm (201,3 colio) |
| Plotis | 1854 mm (73 coliai) |
| Aukštis | 1496 mm (58,9 colio) |
| Kita informacija | |
Dešimtos kartos Impala pardavimai prasidėjo 2013 m. kovo 4 d.[1] Pirmieji šios kartos Impala automobiliai buvo pademonstruoti 2012 m. balandžio 4 d. Niujorko tarptautinėje automobilių parodoje.
10 kartos variklių gama
| Variklis | Galia |
|---|---|
| 2.4L LUK Ecotec I4 eAssist | 182 AG @ 6700 rpm |
| 2.5L LCV Ecotec I4 | 195 AG @ 6700 rpm |
| 3.6L High Feature LFX V6 flex-fuel | 303 AG @ 6800 rpm |
Remove ads
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads